Ir pokario kapitonai grįžta į alma mater

83 metų tolimojo plaukiojimo kapitonas J. Muchinas tik prieš tris mėnesius išėjo į pensiją. Jis ne tik pranešė mokyklos vadovybei, ką yra nuveikęs, kaip garsino jos vardą, bet ir padovanojo neseniai atidarytam mokyklos muziejui išsaugotą kursanto bilieto Nr. 1 originalą.

Mokytis Klaipėdoje jis pradėjo 1948 m., t. y. pirmaisiais mokyklos įkūrimo metais. Pasak J. Muchino, Klaipėdos jūreivystės mokykla buvo įsteigta sujungus du technikumus - Klaipėdos ir Rygos (Latvija). Į trečią aukščiausią kursą buvo priimami suaugę žmonės, frontininkai. Mokykloje jie buvo aprengti, maitinami. Jevgenijaus Iljičiaus grupėje buvo 27 kursantai: 13 iš Klaipėdos, 13 iš Rygos, ir jis - atvykęs iš kitur. Mokslus jie baigė 1951 m. vasarį. Vėliau daugelis jų tapo kapitonais, įgijo aukštąjį išsilavinimą. Į Klaipėdos jūreivystės mokyklą jie buvo atvykę ir praėjus 25, ir 30 metų po baigimo. Deja, dabar iš jų likę tik du. Antrasis - buvęs pirmas Lietuvos laivo "Tarybų Lietuva" kapitonas Vladimiras Trušinas.

Lakūnu būti nenorėjo

J. Muchinas kilęs iš Šiaurės Kaukazo. Būdamas šešerių metų pirmą kartą pamatė Juodąją jūrą ir nuo to laiko svajojo tapti jūrininku. Tačiau prasidėjo Antrasis pasaulinis karas. Po karo norėjo mokytis karinėje jūrų mokykloje, bet niekas nerinko jūrininkų, tad pateko į karinę jūrų aviacijos mokyklą Kuibyševe. Tačiau lakūnu būti nenorėjo, rašė daugybę prašymų, kad jį išleistų. "Galų gale suprato, kad aš esu skirtas ne dangui, o jūrai, ir gražiuoju paleido mane, net siuntimą stoti į jūreivystės mokyklą parašė", - prisiminė J. Muchinas.

Iš pradžių vyko į Rygą. Mokytis vėl pirmame kurse nenorėjo, o antras kursas buvo latvių, tada išvyko į Taliną, kur antras kursas buvo estų. Galų gale jam patarė keliauti į Klaipėdą, kurioje tokia mokykla tik kuriama. Atvyko su karine jūrų uniforma, kurią pamatęs Klaipėdos mokyklos viršininkas pasakė, kad tokių kursantų jam reikia. J. Muchinas iš karto buvo priimtas į trečią kursą.

"Gimiau kapitonu"

Baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą J. Muchinas buvo paskirtas į Kaliningradą. 1954-aisiais būdamas 25 metų jis jau tapo kapitonu, o 1959 m. - tolimojo plaukiojimo kapitonu. Devynerius metus dirbo vidutiniuose žvejybos traleriuose, po šešerius - plaukiojančiosiose bazėse, 12 metų transportiniame refrižeratoriuje. Vėliau 5 metus buvo didelės refrižeratorių laivyno bazės Kaliningrade viršininko pavaduotoju, paskui dvejiems metams komandiruotas į Angolą. Kai grįžo, pamatė, kad viskas jau naujai organizuojama, sena griaunama, tad išėjo dirbti į okeanologijos institutą, turėjusį mokslinių laivų. Taigi paskutinius 10 metų dirbo okeanologijos instituto kapitonu globotoju ir dar plaukė į jūrą. Prieš pusantrų metų, mirus draugui, ėjusiam Kaliningrado regioninės visuomeninės organizacijos Jūrų kapitonų asociacijos prezidento pareigas, jis tapo prezidentu. "Aš pakėliau draugo vėliavą", - sakė jis.

"Darbas žūklavietėse sunkus. Mes, žvejai, nekeliaujame vandenynais, mes juose gyvename. Prasideda štormai, nesislepiame, liekame ir juos atlaikome. Todėl žvejai vadinami geriausiais jūrininkais. Jie yra kantriausi ir puikiai išmanantys jūrinius reikalus. Niekada gyvenime nesigailėjau, kad netapau lakūnu. Manęs klausia, kada tapau kapitonu, atsakau - aš gimiau kapitonu", - kalbėjo J. Muchinas.

Jis prisiminė, jog anais laikais tekdavo po 8 mėnesius per metus būti jūroje, tad nematė, kaip užaugo jo vaikai. Todėl dėkingas savo žmonai Larisai, kurią, kaip pats juokauja, išsitraukė iš jūros. Visus tuos metus ji visada ateidavo sutikti jo grįžtančio iš reiso. Iš pradžių pėsčia, o paskui važiuodavo mašina palei Kaliningrado kanalą.

Ponia Larisa pasakojo, jog su Jevgenijumi susipažino Odesoje pliaže, kai šis buvo atvykęs su draugu atostogauti. Jaunystėje norėjo tapti aktore, bet baigusi ekonomiką nusprendė, kad nežinia, kokia iš jos išeis aktorė, o ekonomistė esanti nebloga, tad nebesiekė kitos karjeros. Ištekėjusi už J. Muchino Kaliningrade augino vaikus, yra dirbusi kino studijoje, laikraščio "Kaliningrado tiesa" redakcijoje.

Dabar Muchinų sūnus jau 20 metų eina kapitono pareigas, o dukra - dailininkė. Laimingi seneliai turi 3 anūkus ir 2 proanūkius.

Plaukiojo su "Meridianu"

"Pokariu kapitonais būdavo tampama anksti, vos sulaukus 23 metų. Trūko specialistų, mes buvome pirmieji", - pasakojo Vladimiras Trušinas. Jis, baigęs Klaipėdos jūreivystės mokyklą, pateko dirbti į Lietuvos uostamiesčio tralerių laivyno bazę. Jos laivuose dirbo 5 metus. Beje, jis buvo pirmas kapitonas pirmo Lietuvos vidutinio žvejybos tralerio "Sovetskaja Litva" ("Tarybų Lietuva"), pastatyto Klaipėdoje. Paskui perėjo į Baltijos jūros mokomųjų laivų būrį, 1954-1958 metais dirbo burlaivyje "Meridianas" kapitono vyresniuoju padėjėju, kuris tuo metu bazavosi Rygoje. Vėliau, 25 metus išdirbęs Latvijos saugios laivybos tarnyboje, išėjo į pensiją. Dabar 83 metų V. Trušinas gyvena Jūrmaloje.