Ir Lietuvos laivų savininkai privalės turėti garantą

Reikia tikėti, kad "Vakarų ekspresui" kitais metais nebereikės rašyti graudžių istorijų apie kažkuriame pasaulio kampe likimo valiai paliktus Lietuvos jūrininkus, neturinčius pinigų sugrįžti į tėvynę.

Dienraštis jau rašė, kokios Jūrų kapitonų asociacijos ir Lietuvos jūrininkų sąjungos reakcijos sulaukė Lietuvos prekybos laivybos įstatymo pakeitimas. Lietuvos laivų savininkų asociacijos vykdomasis direktorius Gintautas Kutka sako, kad šio įstatymo pakeitimai daugiausia yra susijęs su Tarptautinės darbo organizacijos konvencijos dėl darbo jūrų laivyboje pakeitimais.

Pagrindinis dalykas, palietęs laivų savininkus yra tas, kad dabar jie privalės turėti finansinį garantą, kurio gali prireikti tuo atveju, jeigu jūrininkas būtų paliktas kuriame nors pasaulio uoste arba jam būtų nesumokėtas atlyginimas.

Toks reikalavimas tarptautiniu lygiu buvo priimtas 2014 metais, o galioti pradėjo nuo 2017 metų sausio 1 d. Lietuvos laivų savininkų atstovai paprašė atidėti šio reikalavimo vykdymą, nes tokį dalyką numato minėta konvencija. Jis buvo atidėtas metams, taigi nuo kitų metų sausio 1 d. pradės galioti. O tie mūsų šalies savininkai, kurių laivai plaukiojo kitų valstybių vandenyse, tokio reikalavimo turėjo laikytis jau šiemet.

Laivų savininkams pataisos tiko

G. Kutkos teigimu, Prekybos laivybos įstatymo pakeitimas, kad Lietuvos laivo pusę įgulos narių gali sudaryti trečiųjų šalių piliečiai, Lietuvos laivų savininkams nėra aktualus, galbūt išskyrus žvejybos laivus. "Jeigu nėra poreikio samdyti jūrininkus iš trečiųjų šalių, tai ir nebus daroma. Nors visada gerai yra turėti galimybę", - sakė G. Kutka.

Europos Sąjungos (ES) Teisingumo Teismo sprendimas, kad sąjungos laivo kapitonas privalo būti ES pilietis, buvo ginčijamas, nes daugelis ES šalių turėjo reikalavimą, kad tos šalies laivo kapitonas būtų jos pilietis. Pasak G. Kutkos, tačiau šis reikalavimas buvo panaikintas, todėl visos šalys pataisė savo įstatymus, kad kapitonas turi būti ES pilietis. Reikalavimas, kad bent vienas iš laivavedžių mokėtų lietuvių kalbą, išliko tik tam atvejui, jeigu laivas plaukia į Lietuvos uostą.

"Iš principo mes neturime pastabų dėl Prekybos laivybos įstatymo pakeitimų. Žinoma, suvokiame, kad tas garanto turėjimas, kurį įteisina vienas iš įstatymo pakeitimų, kainuoja. Iš principo jis šiek tiek dubliuoja tą garantinį fondą, kurį mes turime ir kuris yra susijęs su "Sodros" mokesčiais. Kai žmogus praranda darbą, jam pinigų sumoka draudimo fondas. Dabar dar atsiranda draudimas baiminantis, kad mes galime nesumokėti algos. Nuo kitų metų jūrininkas, kuris negaus algos, galės kreiptis į polisą išdavusią draudimo kompaniją ir pateikęs dokumentus gauti pinigus. Skaičiuojama, kad polisas turi dengti 4 atlyginimus", - sakė G. Kutka.

Suaktyvintas žaliasis aspektas

Pasak G. Kutkos, 2020-aisiais pradės galioti nemažai naujų reikalavimų, kuriuos laivams reikės vykdyti, tad jau dabar reikia pradėti tam ruoštis.

Šiemet pastebėtas vadinamojo žaliojo aspekto aktyvesnis pasireiškimas. Lietuva rengiasi ratifikuoti Tarptautinę balastinių vandenų tvarkymo konvenciją.

Kalbama apie tai, kad reikės teikti informaciją apie sunaudotą kurą tiek europiniu, tiek pasauliniu lygiu. Tai turės daryti 2019-2020 metais visi laivai, kurių bruto tonažas viršija 5 tūkst. tonų.

Pradėtas reguliuoti sieros kiekis kure. Pasauliniu lygiu mažesnio sieringumo kurą, kuriame siera sudarytų ne 3,5 proc., o 0,5 proc., visi laivai pasaulyje turės pradėti naudoti nuo 2020-ųjų.

Azoto oksido emisijos mažinimo reikalavimai Baltijos jūroje įsigalios nuo 2020-2021 metų. Toks reikalavimas keliamas tik naujos kartos laivams. Taigi ateityje vadinamosios trečiosios kartos laivų varikliai mažiau terš aplinką.

Nerimas dėl permainų

"Šiemet didžiulį susirūpinimo kėlė Lietuvos saugios laivybos administracijos reorganizavimas. Gerai, kad atsižvelgta į mūsų siūlymą ją jungiant prie Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos iš karto sukurti naują organizaciją, o ne kurį laiką dar palikti Valstybinę kelių inspekciją. Jos išduotas dokumentas jūrininkui galėtų keistai atrodyti pasaulyje.

Žinoma, dėl naujos administracijos veiklos kyla abejonių. Norėtųsi, kad jūriniai klausimai neišgaruotų, kad liktų dirbti specialistai. Kiek man žinoma, buvo panaikinti tokie bendrieji skyriai kaip Dokumentų valdymo, Personalo ir teisės, Ūkio. Tai ne pagrindiniai jos skyriai. Dabar steigiamas Paslaugų skyrius, kuriame iš principo bus išduodami jūriniai dokumentai, ir tiek laivų, tiek jūrininkų, tiek įdarbinimo bei mokymo įstaigų kontrolės skyrius. Dar lieka hidrospecialistai su laivu "Varūna". Žiūrėsime kas bus daroma jų atžvilgiu, - sakė pokalbininkas.