Ir be degalinės, ir be istorinių laivų

Prie tokių nesprendžiamų problemų, ko gero, galima priskirti ir Drevernos prieplauką. Pastatyta ji gerai panaudojant Europos Sąjungos lėšas, tačiau didesni laivai atplaukti ir švartuotis prie jos negali dėl per mažo gylio farvateryje. Teigiama, jog 1,1 m grimzlę turintys laivai vis dėlto ten gali plaukti.

Na, o gylį farvateryje užtikrinti turi ne Valstybinė vidaus vandens kelių direkcija, o Klaipėdos rajono savivaldybė. Jeigu direkcija šiemet net įplaukos ties Dreverna nepažymės ženklais, nes neturi pinigų, tai kad rajono savivaldybė turėtų pinigų farvateriui gilinti, naivu tikėtis. Prieplauka yra, o tai, kad ne visi laivai ja gali naudotis, ne bėda - kai kurie juk gali.

Aplinkosaugininkai tyli

Degalinę vidaus vandenų laivams Nidoje žadėta statyti 2008-aisiais. Ir lėšų tam buvo skirta. Tačiau Valstybinei vidaus vandens kelių direkcijai nepavyko susitarti su Nidos savivaldybe dėl žemės sklypo. Prieš porą metų "Vakarų eksprese" rašyta ir apie tai, kad nėra degalinės, ir apie tai, kad Vandens kelių direkcija turi parengtą plaukiojančiosios degalinės projektą. Jau praėjo dveji metai, o situacija nė kiek nepasikeitė. Tiesa, susisiekimo ministras Eligijus Masiulis praėjusį penktadienį vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų plėtojimo tarybos posėdyje replikavo, jog negerai, kad apie piliavietę bėgioja žmonės su kanistrais.

Dabar, kai visose institucijose praūžė lėšų taupymo vajus, direkcija lėšų plaukiojančiai degalinei, reikia manyti, neturi. Atrodytų, Aplinkos ministerija pirmoji turėtų šaukti apie šią problemą, nes pilant kurą į pramoginius laivus iš kanistrų nemažai jo patenka į vandenį, tačiau ji aliarmo šioje srityje neskelbia, tad apie problemą pakalbama, pirštu parodoma, ir viskas lieka taip, kaip buvę.

Nišą šioje srityje galbūt galėtų užpildyti privatininkai, tačiau, ko gero, bijodami galimų apribojimų, nenori imtis tokio verslo. Didelės bėdos ir dėl to nėra. Jau šitiek laiko gyvenome be degalinės mažiesiems laivams, galime gyventi be jos ir toliau. Pramoginių laivų Lietuvoje daugėja, o vidaus vandens telkinių tarša taip akivaizdžiai akių nebado, kaip kokia nors plėvelė uoste, kai galima pričiupti kaltininką ir pareikalauti sumokėti didžiulę baudą.

Be istorinio laivo statuso

Lietuva iki šiol neturi ir istorinių laivų, nes nėra kur jų įregistruoti. Nė viename registre nėra istorinio laivo sąvokos. Be to, Lietuvos įstatymai reikalauja, kad laivas būtų įregistruotas LR vidaus vandenų laivų registre. Dabar tie, kurie stato istorinių laivų kopijas, planuoja jas registruoti klube "Budys". Tiesa, šis klubas registruoja tik savo narių laivus ir tik jiems išduoda klasifikacinius liudijimus.

Kad tokių laivų Lietuvoje iš tikrųjų yra, rodo kad ir tas faktas, jog Klaipėdoje, Pilies uostelyje, numatyta įrengti istorinių laivų krantinę. Tačiau tai padaryti irgi žadama jau ne vienerius metus.

Šioje srityje tam tikri postūmiai lyg ir matyti. Susisiekimo ministerija ketina teikti Vidaus vandenų transporto kodekso pakeitimus ir tada kodekse atsiras sąvoka "tradicinis istorinis laivas". Gal ir padarys tai, ką pažadėjo, o jei ir nepadarys, ir su tuo gyventi galima - registruoji kurėną kaip jachtą, ir gerai.

Po marias laisvai?

Tikrai daugiau nei 10 metų kalbėta, kad Lietuvos ir Rusijos buriuotojai turi turėti teisę plaukti vieni pas kitus. Pagaliau buvo pasirašytas Lietuvos ir Rusijos susitarimas dėl laivybos Kuršių mariose. Tai iš tiesų didelis laimėjimas. Tačiau jis reglamentuoja tik keleivių ir krovinių vežimą Kuršių mariose, bet ne pramoginę laivybą. Belieka tikėtis, jog nereikės laukti dar 10 metų, kad pagaliau mariose būtų galima plaukioti laisvai. Atrodo, kad lenkams jau pavyko to pasiekti.

Naujas vėjo gūsis

Tiesa, šį laivybos sezoną vienas naujas ypatumas vis dėlto yra. Nuo liepos 1 d. nebeliko Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos, ji prijungta prie Lietuvos saugios laivybos administracijos. Tik vargu ar kontrolės ir reidų dėl to sumažės. Inspektoriai liko dirbti administracijoje - norės pasirodyti, kaip gerai dirba ir kokie yra reikalingi.

Nors vadovybė tikina, kad visų paslaugų teikimas, visa kontrolė ir apskritai besijungiant niekas nenukentės, turint omenyje, kad dar nėra pagaminti nauji dokumentai su naujais rekvizitais, painiavos ir nesusipratimų tikrai bus.

Be to, dar šiemet gali tekti pradėti laikytis bendrų Europos vidaus vandenų taisyklių. Jos jau išverstos į lietuvių kalbą ir guli Susisiekimo ministerijos stalčiuose. Tegu guli. Vis tiek didelių netikėtumų nebus, nes jau seniai Lietuvos inspektoriai dirba pagal ES gaires.