Ilga Juodkrantės uosto kelionė tęsiasi toliau

"Iš savivaldybės biudžeto lėšų tokio uosto mes niekada nepastatysime, nes jam reikia trijų jos metinių biudžetų. Bandysime gauti ES pinigų iš 2014-2020 metų finansinės programos. 120 tūkstančių eurų jau gavome projektavimui. Tačiau tikiuosi, kad statybų pabaigos neprireiks laukti 10 metų", - sakė Neringos savivaldybės administracijos direktorius Algimantas Vyšniauskas.

Pagal 2008-aisiais atliktus preliminarius skaičiavimus, tokio Juodkrantės uosto įrengimas kainuotų apie 40 mln. Lt.

Interesų derinimas

Neringos savivaldybės skelbtame architektūrinės idėjos konkurse dalyvavo 7 dalyviai. Konkursą laimėjo kaunietė architektė Gražina Janulytė-Bernotienė. Jos tėvas amžinatilsį architektas planuotojas Petras Janulis rengė pirmuosius bendruosius Juodkrantės ir Nidos planus. Architektė šiame krašte nuo vaikystės atostogauja kiekvieną vasarą, tad jo dvasia jai nesvetima.

Juodkrantės uosto detaliojo plano projektas jau ne vieną kartą svarstytas įvairiose Lietuvos institucijose. Paklausta, kodėl jis taip ilgai nesuderinamas, architektė atsakė: "Suderinti visus interesus, ypač valstybinius, nelengva. Mums buvo "užmauti bateliai". Būdavo pasakoma, kad reikia laukti tokio ir tokio dokumento, o tas dokumentas nederinamas būtent dėl šito dokumento ir taip toliau. Su Kuršių nerijos nacionalinio parko administracija lyg ir draugiškai viską susitvarkėme."

DABAR IR ATEITY. Taip atrodytų Juodkrantės jachtų uostas. Pastatas viršuje - buvusi garlaivių prieplauka, kurią būtų galima atstatyti, apačioje - planuojamas statyti modernus jachtų uosto pastatas. Eimanto CHACHLOVO nuotr.

Dabar Juodkrantės detalusis planas atitinka ir Neringos bendrąjį planą, ir Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, šiuo metu rengiamas Kultūros paveldo specialusis planas, kurio rengėjai jau recenzavo minėtąjį detalųjį planą.

Ilgiausiai detaliojo plano derinimas užtruko dėl Kultūros paveldo departamento atstovų. Paveldosaugininkai mano, kad iš marių pusės uostas užstos kultūros vertybes. Mat greta planuojamo uosto yra pagrindinis vilų kvartalas. Pasak architektės, atlikta analizė rodo, kad vertybės nebus sumenkintos - pagrindinių vilų uostas tikrai neužstos. Bendra ekspertizė jau atlikta, tačiau paveldosaugininkai dar gali pareikalauti, kad ją atliktų ir aukštesnės klasės specialistai.

Pasak G. Bernotienės, kultūros paveldo aspektas neužkerta kelio statyti Juodkrantės uostą, tačiau apsunkinti procesą, be abejo, gali. Architektė viliasi, kad per mėnesį pagaliau pavyks projektą suderinti.

Tada jį patvirtinti imsis Neringos taryba. Turės būti suformuoti trys žemės sklypai. Pagrindinis - vidaus vandenų keleivinių laivų ir turistinių jachtų uostui bei jachtklubui įrengti, įskaitant ir buvusią senąją garlaivių prieplauką. Jo plotas - 10,5 tūkst. kv. m. Antras sklypas - viešųjų želdinių juosta. Ji ir dabar yra, tiesiog savivaldybė nebuvo suformavusi to sklypo. Trečias sklypas - valčių nuomos punktas.

Kai bus suformuoti sklypai, bus rengiami techniniai projektai. O kada uostas bus pradėtas statyti, priklausys nuo to, kaip greitai bus surasta jam pinigų.

Kaip atrodys?

Juodkrantės uostas planuojamas netoli Gintaro įlankos. Jis bus skirtas jachtoms, didesniems pramoginiams laivams, kateriams. Planuojama, kad išorinėje uostelio pusėje galėtų švartuotis ir didesni laivai.

Šiuo metu čia yra įrengta tinkama naudoti krantinė, tačiau praktiškai beveik nenaudojama, nes nėra tinkamo gylio. Be to, nesant apsaugos bangos daužo laivus.

Statant uostą bus atliekami gilinimo darbai ir pastatytas molas, apsaugosiantis nuo bangų, vėjo. Pasak architektės, tai kas jau padaryta, viskas liks, niekas nebus sugriauta.

Detaliajame plane išspręsti ir laivų priežiūros infrastruktūros klausimai, pavyzdžiui, bus įrengtos degalų kolonėlės, projektuojamas vandentiekis. Be to, siūloma įrengti atskirą valčių prieplauką, kurioje gylis būtų mažesnis. Mažiesiems laivams siūloma rekonstruoti jau esantį pastatą.

Pagrindiniame jachtų uosto pastate galės įsikurti jachtklubas, kapitonatas, bus nedidelės jachtų priežiūros patalpos, kavinė. Elingų jachtoms laikyti žiemą nenumatyta. Pastatas turėtų išsiskirti medinėmis terasomis, primenančiomis kopas. Jos būtų išnaudojamos kaip poilsio erdvės - ant jų būtų galima užlipti, sėdėti, degintis saulėje. Vakarais jos būtų apšviečiamos.

Pastato konstrukcija leistų pridengti dušus, tualetus. Būtų statomas labai modernus pastatas, galintis būti transformuotas pagal metų laikų poreikius. Jis galėtų būti atidaromas, uždaromas, dalis jo patalpų būtų šildomos. Vasarą jį būtų galima pertvarkyti ir padaryti erdvę kokiam nors festivaliui. Šis 9 metrų aukščio pastatas bus šone, tad neturėtų niekam trukdyti ar ką nors užstoti.

Siūloma atstatyti ir istorinį garlaivių prieplaukos pastatą, netgi atsodinti į jį vedusią liepų alėją. Yra išlikusi istorinė medžiaga, tad istorikų manymu, būtų galima tai padaryti. Paveldosaugininkai dar siūlo atlikti archeologinius tyrimus, idant būtų nustatyta tikroji pastato vieta.

"Džiaugiuosi, kad ateina uostas"

Praėjusį trečiadienį į Juodkrantės uosto detaliojo plano svarstymą Neringos savivaldybėje atėjo tik vienintelė visuomenės atstovė - juodkrantiškė Danguolė Stirbienė, jau keliasdešimt metų čia turinti valčių nuomos punktą.

"Džiaugiuosi, kad ateina uostas, civilizacija. Manau, man tiesiog pasisekė. Dabar pirmoji atėjusi banga viską nuplauna. Anksčiau mes buvome nuo kranto nutolę nežinia kur, o dabar jau banga ateina paleis durų kampą. Kartais, kai vanduo pakyla, einu žiūrėti, ar mes dar ten esame. Su uostu ir pas mane ateis komunikacijos. Visoje toje krantinėje priešais uostą yra tik vienas gyvenamasis namas ir tai žiemą jame niekas negyvena. Nemanau, kad kam nors tas uostas trukdytų", - kalbėjo nuomos punkto savininkė.

Dabar ji valtis ir vandens dviračius kiekvieną rudenį vežasi į savo kiemą. Tad domėjosi, ar negalėtų šio turto laikyti kur nors prie nuomos punkto.

Architektės teigimu, naujų statinių tame sklypelyje negalėtų būti, nebent atsirasti kokia stoginė.