Idėja, prieš kurią nublanksta tiltas į Kuršių neriją

Rekreacinėms reikmėms skirta dirbtinė sala, kuri atvertų dar vieną prieigą iki vandens, specialistų įvardijama ir kaip potencialus aplinkosaugos objektas.

Klaipėdos Guggenheimas?

Bendrovės „Sweco Lietuva“ vyriausiojo architekto- urbanisto Mindaugo Pakalnio prisiminimu, šios dirbtinės salos idėja užsimezgė kaip pokštas. „Po truputį ši idėja evoliucionavo ir tapo nebe tokia ekstravagantiška. Tai, kad tokia sala kaip galimybė įtraukta ir į Klaipėdos bendrąjį planą, jau gana rimta. Vadinasi, šią galimybę miestas analizavo, ir nors teritorijų planavimo požiūriu tai tik pirma užuomina, galima sakyti, kad nebėra idee fixe“, – kalbėjo pašnekovas.

Juo labiau kad iš esmės tai nėra neregėtas negirdėtas dalykas: daugelis valstybių, ypač tų, kurioms trūksta sausumos teritorijos, tokius projektus sėkmingai įgyvendina.

„Žinoma, mums trūksta ne žemės, o pajūrio. Mūsų pakrantėje daug ko negalima daryti: statyti kazino, pastatų ant vandens ar prie vandens, bet kokia aktyvesnė rekreacija paplūdimiuose irgi sudėtinga. Gal tai ir gerai, nes turime natūralų pajūrį, kopas, tam tikrą išskirtinumą. Tad dirbtinėje saloje atsivertų papildomų rekreacinių galimybių – galėtų atsirasti viešbučių, jachtų uostelių ir pan.“, – dėstė „Sweco Lietuva“ vyriausiasis architektas- urbanistas M. Pakalnis.

Specialisto teigimu, tokiam objektui formuoti galėtų pasitarnauti gruntas, išgaunamas gilinant Klaipėdos uostą. „Šiandien į šį projektą žiūriu kaip į tam tikrą iššūkį, kurį sunku įgyvendinti dabar turimomis priemonėmis. Galbūt kol kas tai yra Klaipėdos Guggenheimas, tačiau niekas nežino, kaip bus ateityje. Jei Klaipėdos uostas bus smarkiai gilinamas, tos sąnaudos taps nebe tokios didelės, nes gruntą vis tiek reikės kažkur išpilti“, – kalbėjo M. Pakalnis.

Pašnekovo teigimu, dirbtinė sala galėtų tarnauti ir kaip tam tikra krantotvarkos, krantų eroziją stabdanti priemonė.

Vieta pramogų infrastruktūrai

Uostamiesčio mero patarėjas, urbanistas Simonas Gentvilas antrino, kad tokio pobūdžio objektai nėra egzotika užsienyje, jie naudoti ir Lietuvoje. „Yra tam tikrų technologijų, dar ne tokias teritorijas atkariavome iš vandens. Prisiminkime Rusnę, ta pati Kiaulės Nugaros sala yra dirbtinis darinys. O šiuo atveju miesto bendruoju planu tarp Antrosios Melnragės ir Girulių pliažo numatyta pramogų sala – nedidelis objektas“, – teigė S. Gentvilas.

Pašnekovas priminė, kad ne taip seniai ir Kuršių mariose planuota suformuoti naują salą. „Suskystintųjų gamtinių dujų terminalui įrengti buvo stipriai kasama į gylį, tad teko ieškoti, kur išpilti gruntą. Iš pradžių kalbėta, kad už Kiaulės Nugaros būtų galima suformuoti naują salą. Tačiau galiausiai apsispręsta išpilti gruntą atviroje jūroje paplūdimiams maitinti“, – pasakojo urbanistas. Specialisto teigimu, tokio pobūdžio salų, kokia numatyta Klaipėdos bendrajame plane, apstu Vokietijos, Švedijos pakrantėse. Jos vilioja viešosiomis pirtimis, restoranais, jachtų uosteliais, kitais pramoginiais traukos taškais. Kažkas panašaus, anot urbanisto, turėtų atsirasti ir Lietuvos pakrantėje.

„Kertinis dalykas – Klaipėdoje trūksta erdvių, kur žmonės galėtų kokybiškai leisti laisvalaikį. Negalime pasigirti infrastruktūra, kuri leistų mums labiau priartėti prie vandens, pailginti sezoną, pasiūlyti paplūdimiuose gana išplėtotų funkcijų, – kalbėjo Klaipėdos mero patarėjas S. Gentvilas. – Be to, mūsų pajūris gana nuobodus buriuotojams. Jie sako, kad čia nėra ką pamatyti – nėra tokių akcentų, kaip, pavyzdžiui, archipelagai Švedijoje, įlankos Graikijoje, kur įdomu naviguoti. Sala pajūryje galėtų tai šiek tiek kompensuoti.“

Pašnekovas pripažino, kad kol kas esminių žingsnių dėl šio projekto nepadaryta. Svarstoma, kad jam įgyvendinti būtų galima pritraukti ir privataus verslo, ir europinės paramos lėšų.

Dirbtinė sala. Žurnalas "Statyba ir architektūra"

Būtina atsižvelgti į poveikį jūros krantams

Klaipėdos universiteto (KU) architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ direktorius prof. dr. Petras Grecevičius uostamiesčio savivaldybės idėją statyti vadinamąją Girulių salą vadina drąsia ir sveikintina.

Profesorius prisiminė, kad KU studentai prieš kurį laiką salos tematika buvo parengę diplominius darbus. „Joje galėtų būti įrengtos patalpos ne tik virš, bet ir po vandeniu – kaip natūralus akvariumas, teikiantis galimybę stebėti povandeninį pasaulį. Čia galėtų būti įkurtas prof. Vlado Žulkaus povandeninės archeologijos muziejus. Saloje turėtų būti suformuotas rekreacinių pastatų kompleksas, raiškus ne tik originalia architektūra, bet ir gausiu turiniu. Saloje derėtų pusiau dengta ir nuo negatyvių klimato veiksnių apsaugota plaukymo baseino vonia, soliariumai, amfiteatrinė erdvė renginiams, gelbėjimo tarnybos. Bendra orientacinė 3–4 žvaigždučių viešbučių talpa – 2400–2700 vietų – užtikrintų ekonominį salos rentabilumą“, – vardijo P. Grecevičius.

KU Architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ vadovas pripažino, kad tokios salos daro vienokį ar kitokį poveikį jūriniams krantams. „Be abejo, reikalingas imitacinis modeliavimas ir kiti metodai, kurie užtikrintų pozityvų akumuliuojamą ar stabilizuojamą tokio įrenginio poveikį krantams“, – teigė pašnekovas.

Realiau nei tiltas į neriją

Profesoriaus P. Grecevičiaus nuomone, sala galėtų būti suformuota ne kaip žemių kalva, iškylanti virš vandens, o kaip erdvinė gelžbetonio platforma, veikianti ir kaip bangų energetikos įrenginys. „Saulės baterijos ir mažosios vėjo jėgainės užtikrintų salos objektų aprūpinimą elektra bei šiluma. Sala formuotina kaip architektūrinė kalva žaliame Girulių miško fone. Nuo jūros pusės tai būtų puikus akcentas“, – neabejoja pašnekovas.

Klaipėdos miesto bendrajame plane numatyta sala, P. Grecevičiaus nuomone, yra per maža. „Dydis turi būti pagrįstas ne tik ekonominiais, architektūriniais, bet ir hidrologiniais bei techniniais skaičiavimais. Rytinėje salos pusėje turėtų būti suformuotas jūrinių jachtų uostas, mažųjų laivų uostelis, elingai. Kitas svarbus rodiklis – salos poveikio krantams lygio prognozė. Orientacinis salos ilgis galėtų būti 600–700 metrų, o plotis – 420–480 metrų. Išilgai kranto sala iš šiaurės ir pietų pratęsiama specialiais hidrotechniniais įtvarais, veikiančiais kaip jūrinių krantų stabilizacijos veiksnys“, – aiškino KU mokslininkas.

P. Grecevičius neabejoja, kad įgyvendinti tokio pobūdžio projektą nėra labai sudėtingas iššūkis – jį pastatyti įmanoma ir Lietuvos statybinių kompanijų pajėgomis, o galimybių studija, profesoriaus teigimu, galėtų būti parengta artimiausiais metais.

„Salos įgyvendinimas – gerokai realesnis ir strategiškai svarbesnis nei tiltas į Kuršių neriją. Tik reikia suprasti, kad sala turės būti sujungta su krantu tiltu. Dalis funkcijų paskirstoma krante: automobilių statymas, mažųjų laivų saugojimas žiemos metu ir panašiai. Žinia, tokio projekto įgyvendinimas priklauso nuo investicijų ir veiklos operatyvumo. Sala galėtų būti pastatyta per dvejus trejus metus“, – kalbėjo KU architektūros, urbanistikos ir dizaino centro „Baltijos kraštovaizdžiai“ direktorius P. Grecevičius.

Idėja plėtoja studentų darbuose

Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (tuomečio Gamtos ir matematikos mokslų fakulteto) Architektūros, dizaino ir dailės katedros studentai prieš keletą metų rengė diplominius darbus vadinamosios Girulių salos tematika. Projektiniuose siūlymuose pateiktos įvairios šios teritorijos apstatymo ir sutvarkymo vizijos. Dirbtinėje saloje darbų autoriai siūlė įrengti lauko baseinus, viešbučius, sporto ir pramogų, taip pat restoranų, kavinių, barų kompleksus, vandens pramogų parką, mažųjų laivelių prieplauką bei kitus rekreacijos objektus.