Idėja dėl mokesčių sąlygų jūrininkams dar gyva

Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija parengė naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pataisą, kurios tikslas suvienodinti mokesčių sąlygas jūrininkams, dirbantiems Lietuvos ir užsienio šalių laivuose bei išvengti tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų pažeidimų.

Šiuo metu veikiantis įstatymas suskirsto jūrininkus į dirbančius Europos ekonominės erdvės valstybių ir kitų užsienio šalių laivuose bei taiko jiems skirtingas mokesčių sąlygas. Europos ekonominės erdvės laivuose dirbantys mūsų jūrininkai yra atleisti nuo mokesčių, o jų kolegos, kurie plaukioja kitų užsienio šalių laivuose, moka mokesčius.

Pasak Seimo nario klaipėdiečio, kuris yra Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos narys, Evaldo Jurkevičiaus, Seimas jau buvo priėmęs Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio pataisą, kuri numatė vienodas sąlygas Lietuvos jūrininkams, dirbantiems užsienio laivuose.

Tačiau D. Grybauskaitė šią pataisą vetavo, motyvuodama tuo, kad bus skriaudžiami jūrininkai, dirbantys Baltijos jūroje.

Anot prezidentės, įstatymas nustato nevienodas apmokestinimo sąlygas atskiroms jūrininkų grupėms. Vienos apmokestinimo sąlygos nustatomos tiems jūrininkams, kurie per kalendorinius metus buvo reisuose ilgiau kaip 183 paras, ir kitos – tiems jūrininkams, kurie per kalendorinius metus buvo reisuose 183 paras ar mažiau. Tarp šių dviejų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.

"Tokiu skirstymu diskriminuojami Baltijos jūroje žvejojantys jūrininkai, kurie būna reisuose mažiau negu 183 paras per kalendorinius metus, dėl jiems ES teisės aktais nustatytų apribojimų (Tarybos Reglamento (EB) Nr. 1226/2009, kuriuo nustatomos Baltijos jūroje 2010 m. taikomos tam tikrų išteklių ir žuvų išteklių grupių žvejybos galimybės ir susijusios sąlygos, 8 straipsniu nustatyti žvejybos pastangų apribojimai), taip pat dėl oro sąlygų (pvz., kilus audrai). Tokiu skirstymu taip pat diskriminuojami ir kiti jūrininkai, kurie dėl objektyvių priežasčių (ligos, šeimyninių aplinkybių, etatų mažinimo ir kt.) neišbuvo reisuose 183 parų", – rašoma valstybės vadovės dekrete.

Be to, D. Grybauskaitė akcentavo, kad įstatymu nustatyta lengvata gali būti pripažinta valstybės pagalba pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnį, Europos Komisijos komunikatu C (2004) 43 patvirtintas Bendrijos gaires dėl valstybės pagalbos jūriniam transportui (OL C 13, 2004, p. 3).

"Pagal Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalį apie visus ketinimus suteikti ar pakeisti pagalbą Komisija turi būti laiku informuojama, kad ji galėtų pateikti savo pastabas. Jei Komisija mano, kad tokie ketinimai pagal 107 straipsnį yra nesuderinami su vidaus rinka, ji nedelsdama pradeda šio straipsnio 2 dalyje nustatytą procedūrą. Atitinkama valstybė narė savo pasiūlytų priemonių neįgyvendina tol, kol nepriimamas galutinis sprendimas. Pažymėtina, kad neteisėtai suteikta valstybės pagalba būtų išieškota iš pagalbos gavėjų", – skelbiama prezidentės dekrete.

Seimas pritarė šalies prezidentės veto ir pavedė Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijai parengti naują Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo straipsnio 17 pataisą.

Komisija įvykdė Seimo užduotį, atsižvelgė į valstybės vadovės pastabas bei paprašė finansų ministrės Ingridos Šimonytės išnagrinėti parengtą projektą ir kreiptis į Europos Komisiją, kad būtų patvirtinta atitinkama valstybės pagalbos schemą.