Įamžinta Lietuvos jūrinio laivyno pradžia

"Mažai buvo to Lietuvos laivyno. Gal kokius 8 prekybinius laivus ir turėjome prieš Antrąjį pasaulinį karą. Neturėjome tradicijų, neturėjome didžiųjų vandenų, jų ir dabar neturime. Vis zyziame, ar Lietuva jūrinė valstybė, ar ne, manipuliuojame tuo terminu. Lietuva yra nedidelė, maža jos dalis prie jūros, tačiau ji yra, taip pat ir jūroje", - pristatydamas knygą kalbėjo R. Adomavičius.

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila atkreipė dėmesį į tai, kad anglai neturi tokios sąvokos kaip jūrinė valstybė, jie kalba apie jūrinę naciją. Profesorius priminė, kad Lietuva turi 0,1 proc. pasaulio darbo jėgos, bet 0,5 proc. pasaulio jūrininkų.

Tarp gausiai susirinkusiųjų į knygos "Jūrinis savarankiškumas. Lietuvos prekybos laivyno kūrimosi istorija 1921-1940 m." pristatymą buvo ir maniusiųjų, jog knygą išleido tėvas, žinomas istorikas Romaldas Adomavičius. Juokauta, jog ką didysis Romas žino, apie tai jaunasis parašo.

Mokslinis redaktorius profesorius Hektoras Vitkus studiją, kuriai atsirasti pagrindą davė magistrinis R. Adomavičius darbas, pavadino ambicingu veikalu. Anot profesoriaus, autorius užsibrėžė aprėpti tokią problematiką, ką padaryti viename leidinyje sunku, bet jam tai gana neblogai pavyko. Parodomos jūrinės politikos ir jūrinės kultūros formavimosi tendencijos, svarstoma, ar tarpukario Lietuva buvo jūrinė valstybė, ar valstybė prie jūros. H. Vitkaus manymu, šis veikalas galėtų būti akstinas istorikui toliau domėtis studijoje užčiuoptais, bet iki galo neišrutuliotais momentais.

Knygoje bandoma atsakyti į klausimus, kodėl Lietuvoje taip sunkiai skynėsi kelią savas laivynas. Tarp jauno istoriko išvadų - Lietuva neturėjo jokių tradicijų, nebuvo valstybės palaikymo ir krovinių, geopolitika taip pat neskatino laivyno atsiradimo. Iki 1930 m. Klaipėdos uosto nejungė geležinkelis su svarbiausiais pramonės taškais Lietuvoje. Vykdoma užsienio politika nesudarė eksportui palankių sąlygų: kiaulės, kiaušiniai, sviestas į Didžiąją Britaniją buvo gabenami tik jos laivais. Lietuviai bandė savo prekes gabenti į šią šalį per Švediją. Tik atėjus į valdžią Antanui Smetonai, kai pereita prie autoritarinės ekonomikos ir valstybei įpareigojus pirkti laivus, reikalai pajudėjo.