Į Liuksemburgą - susipažinti su įlaidų gamyba

Šiemet kovo pabaigoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė Roma Mušeckienė ir Infrastruktūros departamento vadovas Vidmantas Paukštė lankėsi Liuksemburge (Liuksemburgo Didžioji Hercogystė). Vizito tikslas - susitikti su plieno kompanijos "ArcelorMittal" atstovais ir aptarti jų gaminamos produkcijos panaudojimo ir pritaikymo uostuose galimybes. "ArcelorMittal" yra viena iš didžiausių kompanijų pasaulyje, užsiimančių plieno gamyba ir realizuojančių produkciją ne tik statybų industrijoje bei automobilių pramonėje, bet ir namų apyvokos, buities prietaisų, pakavimo ir kt. rinkose. "ArcelorMittal" turi savo atstovybes 60 šalių, kuriose dirba apie 260 tūkst. darbuotojų.

Pasak R. Mušeckienės, kadangi Uosto direkcija yra krantinių projektavimo ir statybos darbų užsakovė, jos specialistai turi žinoti ir savo akimis pamatyti, iš ko yra gaminami krantinėms reikalingi įlaidai. "ArcelorMittal" teikia įlaidus Europos ir Rusijos rinkai. "Mūsų vizitas nereiškia, kad būtent iš tos gamyklos ir pirksime įlaidus. Mes pasižiūrėjome, kaip jie yra gaminami. Iš pradžių paruošiamas metalo laužas ir išlydomas, paskui dedami priedai, tada metalas gryninamas, nustatoma jo praba. Matėme, kaip gaminami briketai, kaip iš jų padaromas lovys, kaip įlaidas ištempiamas - visa tai įdomu. Ilgiausias įlaidas yra 33 metrų ilgio. Jie gali padaryti ir 50 m ilgio įlaidą, tačiau jis jau yra suvirinamas, tad nebeturi stiprumo ir jau nėra skirtas krantinių statybai, naudojamas, pavyzdžiui, pylimams apsaugoti", - įspūdžiais dalijosi R. Mušeckienė.

Pasak jos, projekte nebūna nurodyta, iš kur turi būti perkami įlaidai. Nurodomas tik įlaido ilgis ir lenkimo momentas, kad jis būtų stiprus ir neišlinktų. Įlaidai kalami ne dėl grožio, jie yra laikančioji konstrukcija. Konkursą laimėjęs rangovas pagal nurodytus parametrus pats sprendžia, iš kur pirkti įlaidus.

Į Liuksemburgą Uosto direkcijos atsovai važiavo kartu su projektuotojais iš UAB "Sweco hidropojektas", kuri projektavo keleivių ir krovinių terminalą. Mat šie įlaidų gamintojai turi specialią programą projektuotojams, moko, kaip greitai apskaičiuoti, kiek kokiam objektui reikėtų įlaidų.

"Manau, kad projektuotojai, projektuojantys krantines, turi apvažiuoti visas gamyklas ir žinoti, kaip įlaidai gaminami, kad parinktų tinkamus, ekonomiškiausius sprendinius. Jeigu jie niekur nevažinėja, nieko nežino ir dirba sovietiniais metodais", - sako Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorė.

Kai parengiamas projektas, jis pristatomas techninei tarybai, jai svarstant išaiškėja, ar parinkti geri įlaidai, ar ne. Už įlaidų parinkimą atsako projektuotojas. Jeigu jie blogai parinkti ir krantinė sugriūva, atsakomybė pirmiausia tenka projektuotojui, po to rangovui ir techninės priežiūros atstovams.

Prieš kelerius metus Uosto direkcija bandė pati pirkti įlaidus norėdama sutaupyti ir laiko, ir pinigų. "Nė velnio mes nesutaupėme. Iškyla daug problemų. Įlaidai užsisakomi, sumokami pinigai, jie atsiplukdomi į uostą, projekto vadovas turi atlikti išmuitinimo procedūras, organizuoti įlaidų iškrovimą ir sandėliavimą krantinėje, jų apsaugą, paskui perduoti rangovui. Problemų daug, o naudos mažai teturėjome", - sakė R. Mušeckienė. Ir jau kokie ketveri metai pati Uosto direkcija įlaidų nebeperka.