Į Jūros šventę atvyks kapitonai iš 4 šalių

"Mūsų laukia didelis netradicinis renginys. Pirmą kartą į Jūros šventę mūsų kvietimu atvyksta Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Karaliaučiaus jūrų kapitonų asociacijų nariai", - sakė Lietuvos jūrų kapitonų asociacijos pirmininkas kapitonas Juozas Liepuonius.

Iš Latvijos pageidavo atvykti net 10 kapitonų su žmonomis. Svečių laukiama liepos 29 d., pietauti ketinama burlaivyje "Meridianas".

Kitų šalių kapitonai dalyvaus tradiciniuose Jūros šventės renginiuose. Jie žygiuos ir šventinėje eisenoje. Galimas daiktas, jie bus sveikinami estų, latvių, lenkų ir rusų kalbomis. Jeigu pavyks, jų laukia toks siurprizas.

Bandoma svečius suskirstyti tam tikromis grupėmis, kad dalis jų dalyvautų ceremonijoje prie Klaipėdos uosto pirmojo kapitono Liudviko Stulpino kapo, kiti - prie paminklo laivo "Linkuva", nuskendusio su visa įgula, jūrininkams, treti - plaukimo į jūrą ir vainikų žuvusiems jūrininkams nuleidimo ceremonijoje. Rytoj kapitonų veiksmai bus derinami su šventės organizatoriais.

Su J. Liepuoniumi juokavome, kad šiemet Lietuvos jūrų kapitonai didžiausioje miesto šventėje turės savo tarptautinę salelę. "Seniai turėjau tokią idėją ir vis galvojau, kaip tai reikėtų padaryti. Pernai per šventę pats buvau jūroje. Mums svarbiausios yra jūrininkų pagerbimo ceremonijos, šventinė eisena ir Jūrininkų vakaras", - sakė kapitonas.

Pasak jo, jūrų kapitonai visais laikais ir prie visų valdžių gerai sutaria su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Ji suranda jiems katerį, kad per Jūros šventę galėtų išplaukti į jūrą ir nuleisti vainikus žuvusiems jūrininkams. Šiemet, atrodo, kapitonus į jūrą atlikti šventos pareigos plukdys Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento mokslinių tyrimų laivas katamaranas "Vėjūnas".

Kygos, parodos

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) ir Jūrinės kultūros koordinacinė tarybos prie Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos pirmininkas Petras Bekėža sakė, kad pernai pirmą kartą buvo laikomos šv. Mišios už žuvusius jūrininkus, šiemet jos bus laikomos net keliose bažnyčiose. Atrodo, Mišios jau irgi tampa tradicija.

Jūriniai renginiai prasidės dar prieš Jūrų šventę. Ne tik startuos regata "Burpilis 2016", bet liepos 27 d. Klaipėdos apskrities viešojoje Ievos Simonaitytės bibliotekoje bus pristatoma tarpukario Lietuvos kapitono Broniaus Krikštopaičio knyga "Jūrų keliais". 1970 metais ji buvo išleista Čikagoje, pernai išleista pakartotinai. "Labai gera knyga. Rekomenduočiau jaunimui paskaityti. Ji propaguoja jūrininko profesiją", - sakė P. Bekėža. Po knygos pristatymo bibliotekoje bus atidaroma paroda "Po kruopelę iš viso pasaulio. Romano Vilko jūrininkystės archyvas Lietuvos jūrų muziejuje".

Be abejo, vyks tradicinė jūrininkų pagerbimo ceremonija prie paminklo "Albatrosas", skirto iš jūros negrįžusiems jūrininkams ir nuskendusiems laivams. Po jos muziejaus vidutiniame žvejybos traleryje "Dubingiai" bus pristatoma ekspozicija "Ilgas reisas".

Anot LJS pirmininko, ruošiantis šventei labai daug dirba Lietuvos jūrų muziejus ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, kuri tradiciškai pakviečia pas save visuomenę, leidžia navigaciniame treniruoklyje pavairuoti laivą. Šiemet Jūreivystės mokykloje atidaroma Lietuvos karikatūristų darbų paroda "Humoristinio brizo atspindžiai".

Keičiamas maršrutas

Šiemet keičiamas šventinės eisenos maršrutas. Sureaguota į pastabas, kad jai sunku žygiuoti siaura gatvele. Iš Herkaus Manto g. bus einama Naujojo Sodo ir Naująja Uosto, Pilies g. į Kruizinių laivų terminalą. Turint omenyje, kad eisenoje važiuoja ir transporto priemonės, manoma, kad tai geras sprendimas.

Šių metų naujovė - sekmadienį miestiečiai ir svečiai autobusais bus vežami į krovos kompanijas - AB Klaipėdos jūrų krovinių kompaniją ("Klasco"), LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovinių kompaniją "Bega". Bus rengiama net po kelias ekskursijas.

P. Bekėža apgailestauja, kad ne visi norintieji per Jūros šventę plaukti į jūrą nuleisti vainikų būna paimami, nes nėra tokių galimybių. Šiemet į jūrą plauks Karinių jūrų pajėgų laivai "Kuršis" ir "Šakiai". Į juos bus priimami žmonės tik su kvietimais. Planuoja plukdyti mažieji laiveliai, įmonės plukdys darbuotojus savo laivais. Paprastai iki jūros vartų nuplukdo AB "Smiltynės perkėla" keltas.

Norintieji pagerbti žuvusius jūrininkus žmonės raginami ateiti ant šiaurinio molo ir nuo jo numesti gėles į vandenį.

Trečius metus iš eilės vyks ir tradicinis Jūrininkų vakaras. Manoma, kad jame dalyvaus daug žmonių, nes vien tik Jūrininkų sąjunga ir asociacija "Jūrų veteranai" turi 140 kvietimų dviem asmenims ir šiuo metu juos dalina. Jis šiemet vėl vyks Klaipėdos koncertų salėje. Vakaro organizavimą remia Uosto direkcija, LJS, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, Lietuvos laivų savininkų asociacija ir Jūrų kapitonų asociacija.

Apdovanojimų šiemet irgi netrūks. Bus teikiami tradiciškai jūros veterano ženklai, nusipelniusio jūrų transporto darbuotojo garbės ženklai, padėkos raštai.

"Jūriniai akcentai ne tik išlaikomi, bet jų daugėja. Gerai, kad mažėja alaus girdyklų. Manau, šiemet šventė turėtų būti įdomi ir gera", - sakė P. Bekėža.

Istorinių laivų regata

Tradicinių ir istorinių laivų asociacija Kuršių mariose trečius metus iš eilės organizuoja burvalčių ir istorinių burlaivių regatą "Burpilis". Šiemet ji vyks liepos 26-28 d. Pasak asociacijos pirmininko, Lietuvos jūrų muziejaus istoriko Romualdo Adomavičiaus, regata, kitaip sakant, draugiškos varžytuvės, suburs tradicinių ir istorinių laivų - kurėnų ir venterinių valčių savininkus, pamario gyvenviečių bendruomenes, jūrinio paveldo entuziastus ir tradicinės laivadirbystės amatininkus.

KURĖNAI. Jūros šventė jau darosi neįsivaizduojama be istorinių laivų.

"Burpilio 2016" dalyviai liepos 25 d. rinksis Nidoje, liepos 26 d. startuos Eduardo Jonušo etapas. Liepos 27 d. vyks Ernsto Vilhelmo Berbomo etapas - laivynas pajudės iš Nidos į Šturmų uostelį. Liepos 28 d. Lietuvos buriuotojo Kristupo Plonaičio etapo metu laivai buriuos iš Šturmų į Klaipėdą. Sustojimų metu vyks susitikimai su pamario gyventojais, pažintinės-kultūrinės ekskursijos ir vakaronės laivuose.

Regatos dalyviai suplauks į Jūros šventę Klaipėdoje ir prisistatys visuomenei liepos 29 d. ir 30 d. Lietuvos jūrų muziejaus renginyje - tradicinių ir istorinių laivų dienose "Dangės flotilė". Paprastai istoriniai laivai sutraukia gausų būrį smalsuolių. R. Adomavičius tikina, kad šio renginio metu pageidaujantiems bus suteikiama galimybė su senaisiais burlaiviais paplaukioti upėje ar net išplaukti į marias.

Kas galėtų būti geriau?

Jūrininkai šnibždasi, kad pastaruoju metu tarp pretendentų būti apdovanotiems jūrų kapitono L. Stulpino medaliu, kapitonų kaip ir nebeliko. Užpernai tolimojo plaukiojimo kapitonas Sigitas Šileris pirmasis gavo tokį medalį, ir viskas. Pernai tuo medaliu buvo apdovanoti kranto darbuotojai, sakoma, jog šiemet bus daroma taip pat.

Ima dominuoti tik uostui nusipelnę verslininkai ir Susisiekimo ministerijos darbuotojai, kaip jūrininkai sako, tik kranto biurokratai. Nors tai nusipelnę ir garbingi žmonės, bet jie ne jūrininkai. Esą parengti tokie medalio gavimo nuostatai, pavyzdžiui, reikia tam tikrą laiką būti išdirbus kranto įmonėse, būti prisidėjus prie uosto plėtros, kad kapitonai mažai šansų teturi būti apdovanoti šiuo medaliu. Nors ir tarp jų yra nemažai Lietuvai nusipelniusių žmonių. Galbūt taip yra todėl, kad medalius skirstančioje komisijoje nėra nė vieno jūrininko. Kitas dalykas, tai Susisiekimo ministerijos įsteigtas apdovanojimas, tad, ko gero, jos balsas lemiamas, renkantis, kas juo turi būti apdovanotas.

LJS pirmininkas P. Bekėža šiek tiek kritikuoja Metų jūrininko rinkimus. "Dažnai tuose rinkimų sąrašuose atsirandame mes, kurie seniai į jūrą nebeplaukiame. Juk Klaipėdoje gyvena daug jūrininkų, kurie darbuojasi ne tik Lietuvos, bet ir užsienio laivuose, tad nebūtina į tą sąrašą traukti tik veteranus", - sakė LJS pirmininkas.

Pernai LJS siūlė Mildos Miltakytės, dirbančios AB "DFDS Seaways" keltuose kapitono vyr. padėjėja, kandidatūrą. Ji vienintelė moteris Lietuvoje, turinti kapitono diplomą. Šiemet ji, atrodo, sąrašuose vėl yra.

Seniai pageidaujama, kad per Jūros šventę skambėtų daugiau jūrinių dainų. Norima, kad Lietuvos televizija rodytų daugiau jūrinių akcentų iš šventės. Nerodomos ceremonijos prie L. Stulpino kapo, prie paminklo "Linkuvai". Neretai rodomas kokio nors dainininko koncertas, o Jūros šventės esmė lieka už kadro. Jeigu ir šiemet bus tas pats, Koordinacinė taryba ketina rašyti raštą televizijos vadovybei.