Gyvenimas yra plaukiojimas

Neseniai rašydamas apie iš Nigerijos piratų nelaisvės grįžusius Lietuvos laivo "Saturnas" jūrininkus bei jų pasiryžimą net ir po tokių išbadymų toliau plaukti į jūrą, "Vakarų ekspresas" atkreipė dėmesį, jog tokį jūrininko pašaukimą atspindi Lietuvos jūrininko knygelėje besipuikuojantis lotyniškas užrašas "Navigare necesse est, vivere non est necesse" - "Plaukioti būtina, gyventi - nebūtina".

Tačiau siekdami išsiaiškinti tokio kategoriško užrašo kilmę ir jo reikšmę patiems jūrininkams, sužinojome, kad naujai išduodamose knygelėse jo nebeliko. Kodėl, - Lietuvos saugios laivybos administracijos jūrininkų rengimo ir diplomavimo skyriaus vyr. specialistė Audronė Maliauskienė sakė nežinanti.

Anksčiau knygelės buvo spausdinamos Vokietijoje, tik 2006 m. pradėtos spausdinti Lietuvoje. Pats knygelės projektas parengtas Valstybės dokumentų technologinės apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, o administracija tik nurodė, kokių grafų reikės jas pildant.

Atsirado senovėje

Lotyniškas užrašas "Plaukioti būtina, gyventi - nebūtina" kildinamas iš senovės Romos karvedžio Pompėjaus laikų. Sakoma, jog jam pasirengus pradėti kelionę namo, jūroje kilo didžiulė audra. Kapitonai nenorėjo ruoštis plaukimui, tačiau jis ėmėsi vadovavimo ir įsakė kelti inkarus šaukdamas "Mes privalome plaukti, mes neturime gyventi". Tai galėjo nutikti apie 56 metus prieš Kristų. Šis įvykis aprašytas Plutarcho, todėl buvo graikiškas, bet greičiausiai Pompėjus tai pasakė lotyniškai. Pats lotyniškas "plaukioti būtina, gyventi nebūtina" vertimas pirmą kartą greičiausiai pasirodė viduramžiais į lotynų kalbą išverstame Plutarcho tekste.

Kai kur teigiama, jog ši citata galėjo tarnauti kaip Hanzos sąjungos (Šiaurės Vokietijos, Prūsijos ir Livonijos miestų prekybinė ir politinė sąjunga), veikusios viduramžiais, šūkis. Sakoma, jog šis posakis yra laikomas ir Roterdamo miesto moto.

Žmogaus tikslas - plaukiojimas

Šiais laikais jūrininkai dažniausiai naudoja pirmąją šios frazės dalį "navigare necesse est" - "plaukioti būtina". Ilgamečio jūrų kapitono Sigito Šilerio teigimu, šis posakis dabar tiesiog reiškia, jog plaukiodamas žmogus sužino ką nors nauja, atranda kitas šalis, susitinka su kitais žmonėmis, o tiesiog gyvendamas apkerpėja ir nieko nepamato, pradeda degraduoti.

"Senovės išminčiai, matyt, tą pastebėjo ir labai trumpai suformulavo, jog žmogaus tikslas turi būti plaukiojimas", - sako S. Šileris.

Suteikia garantijas

Paprastam žmogui vykstant į užsienį ar tvarkant svarbius reikalus savo valstybėje dažniausiai užtenka vieno pagrindinio dokumento - paso. Jūrininkai turi savo atskirą identifikavimo dokumentą - jūrininkų knygeles. Jos neatstoja asmens paso, tačiau, jūrininkui esant užsienio valstybės uoste, suteikia teises į tos valstybės jūrininkams taikomas socialines garantijas.

Jūrininkų knygelės Lietuvoje pradėtos išduoti dar 1993 metais. Šis dokumentas išduodamas penkeriems metams. Asmenims, neturintiems praktinio darbo jūroje stažo, - vieneriems metams.

Šiuo metu jūrininkams už svarbaus dokumento pagaminimą tenka mokėti 190 litų.

Nuo 2006 metų jūrininkams išduodamos naujo pavyzdžio knygelės. Jūrininko knygelė pastorėjo, nes iki tol joje stigo vietos įrašams apie jūrininkų tuo metu turimą jūrinį laipsnį ir duomenims apie reisus. Daugeliui tekdavo ne kartą keisti dokumentą dar nesibaigus jo galiojimo terminui. Anot A. Maliauskienės, naujoji knygelė turi 52 puslapius, todėl joje daugiau puslapių, skirtų įrašams "Tarnyba", ko reikia jūrininkams, dirbantiems trumpuose reisuose. Knygelėje yra asmens duomenų puslapis, 2 puslapiai - ypatingoms žymėms, puslapis knygelės pratęsimui, 4 puslapiai - jūrinio laipsnio įrašams, 10 lapų - įrašams "Tarnyba", likusieji 25 puslapiai skirti vizoms ir kitiems įrašams.

Apsaugota nuo klastočių

Praėjusiais metais Saugios laivybos administracijos Jūrininkų rengimo ir diplomavimo skyrius išdavė beveik pusantro tūkstančio jūrininkų knygelių. A. Maliauskienės teigimu, pasiimant knygeles bent jau šiuo metu jokių eilių nėra.

Knygelės puslapiai pagaminti naudojant specialų popierių, kuris yra ilgaamžis ir atsparus lankstymui. Siekiant apsaugoti Knygelę nuo klastojimo, yra naudojamos šiuolaikinės technologinės apsaugos priemonės - specialūs apsauginiai dažai, šviečiantys UV spinduliuose, specialūs apsauginiai tinkleliai, vaivorykštinė spauda ir t.t. Knygelėje numatyta vieta ir biometriniams duomenims, pavyzdžiui, pirštų antspaudams.

Knygelėje spausdinamas kompiuterinis asmens veido atvaizdas, todėl nuotraukos negalima perklijuoti, visi įrašai daromi kompiuteri. Knygelėje yra 23 įvairių lygių technologinės apsaugos priemonės. Esant tokioms apsaugos priemonėms naujojo pavyzdžio knygelių klastojimo atvejų dar nepasitaikė. A. Maliauskienės teigimu, tokių atvejų būdavo, kai buvo išduodamos senojo pavyzdžio jūrininko knygelės.

Eglė RUŠKUTĖ