Griežtėja tarptautiniai reikalavimai kapitonams

2012-05-31 00:00

Nuo kitų metų sausio 1 d. pradėjus galioti Tarptautinės konvencijos dėl jūrininkų rengimo, atestavimo ir budėjimo normatyvų (STCW) Manilos pataisoms, laivų, o ypač tanklaivių kapitonams reikės per penkerius metus baigti ne 11, o iki 16 kursų. Jau dabar laivų tilteliai primena lėktuvų pilotų kabinas, tad ir reikalavimai laivavedžiams griežtinami atsižvelgiant į reikalavimus lakūnams.

2010 m. Maniloje vykusioje Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) asamblėjoje buvo priimtos STCW konvencijos pataisos, kurios turėtų pradėti galioti nuo 2013 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos šalys ratifikuoja tas pataisas.

Pasak Lietuvos bendrovės UAB "Novikontas", turinčios jūrinių treniruoklių mokymo centrus Klaipėdoje ir Rygoje, kuriuose organizuojami įvairūs kursai ir išduodami jų baigimo liudijimai, vadovo Aleksandro Chropenkos, minėtomis pataisomis griežtinami reikalavimai jūrininkams - jų padaugės vos ne 50 proc. Pavyzdžiui, iki šiol kapitonai per penkerius metus turėjo mokytis ir gauti 11 kursų baigimo pažymėjimus, o nuo 2013 metų jiems bus privalomi 15-16 kursų.

Anot A. Chropenkos, ta dalis kursų, kuri anksčiau buvo tik rekomenduojama tarptautinių konvencijų, dabar taps privaloma. Pavyzdžiui, bus privalomi elektroninių jūrlapių kursai. Taigi nuo kitų metų sausio 1 d. kai kuriuos "Novikonto" rengiamus kursus bus būtina lankyti. ES jūrinio sektoriaus vadovai ima pavyzdį iš lakūnų. Jau dabar laivo tiltelis primena piloto kabiną. Šiuolaikiniuose laivuose labai daug modernios technikos, tad kartais ir geras jūrininkas nežino, kaip su ja elgtis, bei patiria stresą. Kad taip neatsitiktų, organizuojami įvairūs kursai. Manoma, jog kuo daugiau treniruojamasi, tuo mažiau šansų nelaimei įvykti.

Rygoje kursų daugiau

Jūrinių treniruoklių mokymo centras "Novikontas" Klaipėdoje veikia nuo 1996 metų. Jame šiuo metu vyksta 18 kursų. Vien tik pernai buvo išduota 3,5 tūkst. kursų baigimo liudijimų.

Beje, Klaipėdoje "Novikontas" ne tik organizuoja kursus, bet ir yra darbdavys. Įdarbina jūrininkus ir moka jiems atlyginimus, nors pati bendrovė laivų neturi. Beje, per metus "Sodrai" ši nedidelė bendrovė sumoka apie 1 mln. litų.

2006 m. panašų mokymo centrą kaip ir Klaipėdoje, tik kur kas didesnį, "Novikontas" įsteigė Latvijos sostinėje Rygoje. Jam kartu su Latvijos laivybos kompanija "Unimars" "Novikontas" pastatė specialų pastatą netoli uosto ir miesto centro. Čia pat yra partnerių pastatytas viešbutis su SPA centru, kurio paslaugos viešbučio gyventojams nemokamos.

Užsieniečiai pasitinkami oro uoste, apgyvendinami, maitinami, mokomi, ilsisi, gauna kurso baigimo liudijimus ir nuvežami atgal į oro uostą. Dažniausiai už visą tą servisą moka laivybos kompanijos.

Beje, "Novikontas" ruošiasi statyti naują pastatą Rygoje, nes dabartiniame darosi ankšta. Jau ir sklypas nupirktas. Taigi Lietuvos bendrovė Latvijoje surado gerą nišą savo verslui.

Rygos centro treniruokliais, atitinkančiais europinio lygio standartus, naudojasi gal 15 užsienio šalių jūrininkai - suomiai, švedai, norvegai, prancūzai, bulgarai, rumunai, rusai ir kt. Per mėnesį jame pasimoko apie 600 žmonių. Šiame mokymo centre vyksta 59 rūšių kursai. Per tuos 6 metus išduota apie 23 tūkst. įvairių kursų pažymėjimų.

Vidutiniška vienų kursų kaina šiame centre - 1200-1300 eurų. Už juos sumoka kai kurios laivybos kompanijos, nes yra suinteresuotos turėti gerus specialistus. Beje, Latvijos profsąjunga "Jūrnnieku forumas" duoda jūrininkams kreditą susimokėti už kursus. Žinia, tokie kursai reikalingi tik kapitonams, šturmanams, aukštesnio rango mechanikams. Jų atlyginimai gerokai didesni nei eilinių jūreivių. Pavyzdžiui, vidutinė tanklaivio kapitono alga - apie 10 tūkst. eurų per mėnesį.

Suprantama, patys treniruokliai kainuoja brangiai - ir 150 tūkst., ir 600 tūkst. ir 1,2 mln. eurų. Užtat navigaciniame treniruoklyje net vandens spalva tikroviška. Navigatoriams yra įrengti 3 dideli laivo tilteliai ir 6 maži, kuriuose atliekamos skirtingos užduotys. Latvijos centras turi treniruoklį su tikro variklio modeliu. Tokių treniruoklių pasaulyje yra tik trys.

Prieš trejus metus nusipirktas treniruoklis, skirtas specialiai tanklaiviams, chemines medžiagas plukdantiems laivams. Beje, į Rygą mokytis ir treniruotis važiuoja ir AB "Orlen Lietuva" (buvusi "Mažeikių nafta") specialistai, aptarnaujantys Būtingės naftos terminalo plūdurą Baltijos jūroje.

Mokymo centras Rygoje turi tris valtis, kuriomis plaukiojama uosto akvatorijoje. Jos reikalingos tam, kad būtų treniruojamasi atlikti gelbėjimo operacijas. Viena tokių valčių gali pasiekti 55 mazgų greitį.

A. Chropenka sunerimęs, kad kai kurie treniruokliai, tarkime, pirkti prieš 6 metus, jau yra pasenę, nors kituose uostuose ir tokių nėra. Beje, treniruokliai neremontuojami, atitarnavę savo laiką jie yra tiesiog demontuojami. Centras turi vieną tokį treniruoklį, kurio kas mėnesį keičiama lemputė kainuoja apie 2 tūkst. eurų.

Paklaustas, kodėl "Novikonto" kursų Latvijos centre daugiau nei Klaipėdoje, A. Chropenka atsakė: "Tai susiję su istoriniu faktoriumi. Lietuvos uoste daugiausia bazavosi sausakrūvis laivynas ir žvejai, o Latvijoje - tanklaiviai. Tai labai sudėtingi ir reikalaujantys tam tikrų žinių ir įgūdžių laivai. Taip jau atsitiko, kad Latvija tapo viena iš vadovaujančiųjų šalių tanklaivių laivybos srityje. Pasaulio tanklaivių laivyne dirba 35 proc. karininkų iš Latvijos. 25 procentams visų chemines medžiagas gabenti skirtų tanklaivių vadovauja Latvijos karininkai. Jiems itin reikalingi įvairūs kursai, nes jų klaida gali lemti milijoninius nuostolius. Todėl jie nuolatos mokomi papildomai, kaip elgtis susidarius bet kokiai situacijai."

Neakivaizdinis mokymasis laive

"Novikontas" nestokoja idėjų. Dabar jis planuoja organizuoti jūrininkams ir neakivaizdinį mokymą laive, pradėdamas kad ir nuo vieno studento. Beje, A. Chropenka, pats baigęs Sankt Peterburgo jūrinę akademiją ir būdamas laivavedys, Klaipėdoje centrą atidarė savo mašina veždamas mokytis du studentus. Mokymo laive klausimas jau suderintas su Latvijos švietimo ministerija, kuri iš pradžių niekaip nesuprato, kaip tai galima daryti nebūnant krante.

A. Chropenka mano, kad naujos mokymo įstaigos pranašumas tas, jog mokysis tikrai tie žmonės, kurie jau turi darbo laivuose patirties ir kurie tikrai žino, kad pasirinko teisingą kelią. Tokiu būdu bus priimami mokytis tik jūroje dirbantys žmonės, mokiniai - ne. Pasak "Novikonto" ir jo bendražygių, jau dabar tokiu mokymusi labai domimasi.

Mokymosi metu nebus bendraujama "Skaipo" pagalba. Studentų grupė turės dėstytoją ir bet kada galės gauti atsakymus į visus klausimus internetu. Žinoma, kuriamas specialus kompiuterinio centro modulis. Žinios bus tikrinamos ne testais, o bus bandoma išsiaiškinti žmogaus kompetenciją "Novikonto" mokymo centre. Jis bus, vaizdžiai tariant, "skanuojamas" pagal tam tikrus punktus. Aukštojo išsilavinimo tie studentai negaus, tik darbinius diplomus. Pasak A. Chropenkos, jie bus ne akademikai, o profesionalai, kurių labiausiai ir trūksta laivynui.