Giliavandenis uostas - ties Klaipėda arba Būtinge

Klaipėdos giliavandenis uostas gali atsirasti prie Klaipėdos arba Būtingės, trečiadienį informavo susisiekimo ministras Eligijus Masiulis.

Anot jo, šiuo metu už Europos Sąjungos lėšas rengiama jau antroji giliavandenio uosto galimybių studija ir dar šiais metais konsultantai siūlys keletą vietų, kuriose uostas galėtų atsirasti. E. Masiulis informavo, kad Ministrų Kabinetas pakoregavo Vyriausybės nutarimą ir įpareigojo Susisiekimo ministeriją iki 2011-ųjų liepos 1 dienos patvirtinti Klaipėdos giliavandenio uosto statybos veiksmų planą.

E. Masiulio teigimu, planuojama, kad jau šių metų pabaigoje bus baigtos galimybių studijos, tikimasi pereiti prie konkretaus techninių sprendimų įgyvendinimo plano.

"Iki kitų metų liepos mėnesio tokį planą turėsime, tada bus galima jau konkrečiai kalbėti apie investicijas", - žurnalistams po Vyriausybės posėdžio komentavo susisiekimo ministras.

Jis priminė, kad pirmąją giliavandenio uosto studiją rengė japonai. Studijoje buvo numatyta, kad giliavandenis uostas kaip dirbtinė sala galėtų būti šalia Klaipėdos esančioje Melnragės gyvenvietėje. Tiesa, tąsyk dėl rekreacinės zonos sunaikinimo tokiam siūlymui pasipriešino Klaipėdos bendruomenė.

"Tai nebūtinai turi būti kažkokia grandiozinė kilometrais supilta Baltijos jūroje dirbtinė sala. Gali būti tiesiog "avant" uostas - su keliomis išorinėmis krantinėmis. Analizuojamos yra kelios vietos, viena - prie Klaipėdos, kita - prie Būtingės", - apie Klaipėdos giliavandenio uosto perspektyvas kalbėjo E. Masiulis.

Statant giliavandenį uostą numatoma už 350 m nuo kranto suformuoti dirbtinę 1500 m ilgio ir 700 m pločio salą, kuri geležinkeliais ir automobilių keliais bus sujungta su dabar veikiančiu uostu. Giliavandenį uostą siūloma statyti 2 etapais. Pirmajame etape, iki 2015 metų, numatoma statyti bangolaužius, formuoti teritoriją ir statyti krantines. Baigus šį etapą, giliavandenis uostas galės pradėti veikti. Toliau minėtieji statybos darbai būtų tęsiami iki 2025 metų.

Teigiama, kad toks uostas reikalingas Lietuvai siekiant tarptautinio konkurencingumo ir didesnių krovinių srautų. Giliavandeniame uoste bus galima priimti žymiai didesnius nei iki šiol - "Baltmax" tipo laivus, kuriems reikalingas 17 metrų gylis.