Geležinkelis į 144-ąją krantinę keliauja 4 metus

144-oji krantinė, esanti pietinėje uosto dalyje tarp UAB Klaipėdos konteinerių terminalo ir Jūrų perkėlos terminalo naudojamų krantinių, galima sakyti, buvo pastatyta visiškai naujai, pradedant nuo nulio. Ją dvejus metus statė UAB "Lokys". Statybos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai kainavo daugiau kaip 39 mln. Lt.

Krantinė baigta statyti 2010-aisiais, o štai geležinkelio tiesimo į ją darbai iki šiol nebaigti. Tai, be abejo, pristabdė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO), kuri naudojasi šia krantine ir kuri į jos suprastruktūrą (inžinerinių tinklų, dangų sutvarkymą, 4 ha teritorijos parengimą krovai) investavo 10 mln. Lt, planus. KLASCO ketino dalį krovinių iš uosto šiaurinės dalies perkelti į 144-ąją krantinę. 2013-ųjų sausį ši krantinė dar nebuvo pradėta naudoti. Šiemet sausio pradžioje vykusioje spaudos konferencijoje KLASCO generalinis direktorius Audrius Pauža sakė, jog šia krantine jau naudojamasi, tačiau geležinkelis nesutvarkytas - iškilo problemų dėl iešmo.

Direkcija imasi veiksmų

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas juokauja, jog geležinkelio tiesimo į šią krantinę istorija jau apžėlė barzda. Net ketvirti metai jis tiesiamas ir niekaip nepabaigiamas.

Pasak A. Kamarausko, taip atsitiko dėl įvairių priežasčių. Visų pirma pagal parengtą pradinį projektą turėjo būti tiesiamas didesnis geležinkelis, kurio vertė - 8,5 mln. Lt. Vienas geležinkelio kelias turėjo eiti į 144-ąją krantinę, o kitas - į kitą pusę, į perspektyvinę KLASCO teritoriją. Vėliau nuspręsta geležinkelio į tą kitą teritoriją netiesti. Galų gale dėl įvairių statybos darbų rangovo ir Uosto direkcijos nesusikalbėjimų šiame objekte nieko nebuvo daroma.

A. Kamarauskas informavo, jog šiuo metu techninis projektas jau padalintas į du etapus. Pirmas etapas apima visus darbus, kurių reikia, kad funkcionuotų geležinkelis į 144-ąją krantinę. Kitas etapas - geležinkelis į kitą teritoriją. Su rangovu jau susitarta, kad darbų apimtys atitinkamai bus sumažintos, t. y. nebus vykdomi antrojo etapo geležinkelio teisimo darbai. Tad darbų vertė sumažėjo daugiau nei perpus - iki 3,5 mln. Lt.

Beje, atsirado darbų, kurie apskritai nebuvo numatyti techniniame projekte, t. y. iešmo į 144-ąją krantinę prijungimas. Dabar jie jau numatyti, parengtos sąmatos, reikės vykdyti viešuosius pirkimus dėl nedaromų ir daromų darbų. Uosto direkcija tikisi artimiausiu metu su rangovu pasirašyti sutartį, kurioje bus aiškiai nurodyti darytini darbai, kuriuos rangovas turi užbaigti.

"Geležinkelis pradėtas statyti prieš 4 metus. Praktiškai jis yra nutiestas į 144-ąją krantinę, tik iešmas nėra prijungtas, kad galėtų būti centralizuotai valdomas iš "Draugystės" geležinkelio stoties. Visos problemos ir nesitarimai tarp direkcijos ir rangovo atsirado todėl, kad pagal pirminę sutartį turėjo būti daroma daugiau darbų. Ginčai ir derybos užtruko gan ilgai, tik dabar mes jas praktiškai baigiame. Beliko artimiausiu metu susiderėti dėl likusių darbų kainos", - aiškino A. Kamarauskas.

Statys specifinius terminalus

KLASCO tikisi, kad bent jau šiemet pirmą pusmetį visi klausimai dėl geležinkelio bus išspręsti. Pasak A. Paužos, 144-ojoje krantinėje dirbama, kartkartėmis kraunami ir palaidi birūs kroviniai, ir specialioji technika.

KLASCO vadovas sakė, jog toje krantinėje žadama plėtoti technikos krovą. Buvo formuojamas naujas krovinių srautas, bet atsimušta į geležinkelio problemą. Turimas pasiūlymas toje krantinėje statyti terminalą, KLASCO jau rado ir partnerius, tačiau šį klausimą spręs bendrovės valdyba. Pirmiausia turi būti atsakyta į klausimą, ar toks sumanymas yra pagrįstas ekonominiu atžvilgiu.

KLASCO laikosi 2010-aisiais patvirtintos bendrovės plėtojimo strategijos. Didesnės investicijos Smeltės pusiasalyje ir naujų terminalų atsiradimas numatomi 2015-2016 metais. Šiuo metu atliekamos studijos.

"Tai bus specifiniai terminalai. Mes laikomės principo - mūsų kroviniai neturi kirstis su tais kroviniais, kurie kraunami uoste. Kartais vyksta paradoksalūs dalykai. Pasistatai terminalą, o iš paskos pastatomi dar trys tokie terminalai, o paskui dejuojama, kad nėra krovinių. Manau, jeigu mes statysime specializuotus terminalus, mūsų interesai nesikirs nei su valstybinių, nei su privačių įmonių Klaipėdos uoste interesais. Dempingas ir antklodės tampymas uosto viduje nėra išmintinga politika", - kalbėjo A. Pauža.