Mokyklos "Žiemys" administratorė Agnė Dalangauskienė sakė esanti sutrikusi ir nežino, ar kreiptis į advokatus, ar ką kita daryti.
Mokykla kaltinama nepanaudojusi iš Savivaldybės gautų lėšų 2016-aisiais ir dabar prašoma jos grąžinti, nors iš tikrųjų pinigai buvo panaudoti mokyklos veiklai. "Tokia suma yra labai skaudi mokyklai. Turime ieškoti lėšų, kad galėtumėme padengti tą neva skolą, kurios net finansinėse ataskaitose nėra kaip skolos", - sakė administratorė.
Klaipėdos savivaldybė metams mokyklai skiria 57 tūkst. eurų. Pagal galiojančią tvarką pirmąjį ketvirtį ji pinigų mokyklai neduoda. Suprantama, mokykla turi kažkaip gyventi ir tą pirmąjį ketvirtį naudoja rėmėjų lėšas. Tačiau Klaipėdos miesto savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba traktuoja, kad Savivaldybės pinigai tą pirmąjį ketvirtį nebuvo panaudoti. Nors, pasak mokyklos administratorės, visi dokumentai buvo pateikti - visos sąskaitos visiems tiems 57 tūkst. eurų.
"Kadangi mes tuos 12 tūkst. eurų pirmą ketvirtį mokėjome ne iš tos sąskaitos, auditoriai vertina kaip pinigų naudojimą ne pagal paskirtį. Manau, kad jie ir patys nelaiko to finansiniu pažeidimu, nes Savivaldybėje sukurta tokia tvarka. Ir dėl kažkokios biurokratinės tvarkos daug sporto mokyklų nukentėjo, ne mes vieni. Šiuo metu Savivaldybė planuoja keisti tvarką ir pinigai bus skiriami ne metams, o trejiems", - aiškino A. Dalangauskienė.
SITUACIJA. Savivaldybė pirmąjį ketvirtį nemoka pinigų mokyklai, tad ji turi suktis naudodama rėmėjų lėšas. Redakcijos archyvo nuotr.
Situacija tiesiog absurdiška: tarsi ir visi suvokia, kad pinigai neiššvaistyti, kad panaudoti, bet yra vienas biurokratinis punktas, leidžiantis tai traktuoti kaip ne pagal paskirtį panaudotas lėšas, ir viskas - mąstymas, vaizdžiai tariant, išjungiamas, valdo punktas. Tai, kad mokykla pirmąjį ketvirtį neturėjo pinigų, tarsi pamirštama. Tai gal pati Savivaldybė kalta, nustačiusi tokią tvarką?
"Pažeidimas padarytas, kas konstatuojama pačios mokyklos buhalterinėje ataskaitoje ir Kontrolės tarnybos patikrinimo medžiagoje. Lėšos panaudotos ne pagal paskirtį, kitur. Tas faktas yra užfiksuotas. Mes nutarėme sudaryti grafiką, kad būtų galima lėšas grąžinti ne iš karto, kad įstaiga sugebėtų tai padaryti, nes tokių lėšų dabar neturi. Pagal mūsų tvarką, kol tos lėšos negrąžintos, negalime skirti jai kitų lėšų. Jeigu mokykla laikysis sudaryto grafiko, tada bus galima ją toliau finansuoti. Atsižvelgdami į tai, kad mokyklai nereikėtų užsidaryti, priėmėme tokį sprendimą. Manome, kad jos veikla naudinga ir reikalinga", - sakė Kontrolės komiteto pirmininkas Arūnas Barbšys.
"Administracija yra parengusi gerą tvarką. Mes negalime mokėti pinigų, kol nėra patvirtintas biudžetas, kuris paprastai tvirtinamas vasarį. Tvarka normali, ir mes jos nepakeisime. Pinigai mokami metams ketvirčiais, kad įmonės galėtų planuoti. Kiekviena mokykla gauna pinigus ketvirtjį ketvirtį, kai pagrindinė veikla nebevyksta. Reikėtų planuoti taip, kad tos lėšos būtų panaudotos per pirmąjį ketvirtį.
Suprantu, kad tai sukelia problemų, reikia galvoti, kaip to būtų galima išvengti. Įsivaizduoju, kad mokyklai tai didžiuliai pinigai. Jeigu ji sumokėtų iš karto tuos pinigus, turėtų užsidaryti. "Žiemio" klausimą svarstėme administracijoje. Buvome nutarę tik fiksuoti tai, kad daugiau tokių pažeidimų nebūtų, ir bandyti ieškoti sprendimo. Klaipėda negali likti be buriavimo mokyklos. Galvosime, ką daryti. Kol kas Kontrolės komiteto sprendimo negaliu komentuoti, nes dar nemačiau to posėdžio protokolo", - sakė S. Budinas.
Rašyti komentarą