Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vaclovas Petkus sako, kad estai, Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsteigę įmones ir besinaudojantys Lietuvai skirta žuvų kvota, daro tai, ko nedaro net prašomi mūsų žvejai.
Lietuvos žvejai kaltina valdžią neteisingai paskirsčius kvotas, jos atstovai žvejus - nenoru keistis. Tad gali atsitikti taip, kad ilgą iešmą bedrožiant šuo kepsnį nuneš. Taigi Lietuvos žvejai metus baigia nespėję išnarplioti didžiulio problemų kamuolio.
Kol lietuviai dejuoja, ieško teisybės, estai žvejoja. Šiemet Lietuvoje įsteigtos trys estų žvejybos bendrovės. Jie iš UAB "Baltlanta" nupirko visus 4 laivus, žvejojančius Baltijos jūroje, du - iš UAB "Grinvita" ir, pasak V. Petkaus, dar dairosi ir į kitus. Šiuo metu Lietuva beturi 30 laivų, žvejojančių Baltijos jūroje. Žuvininkystės tarnybos direktoriaus pavaduotojas prognozuoja, kad ateityje liks 5-7 Baltijos jūroje su didesniais laivais žvejojančios įmonės.
Estai galvoja apie ateitį
Lietuvos žvejai visą savo energija yra nukreipę kita linkme. Jie apskundė teismui šiemet žemės ūkio ministro patvirtintas naujas kvotų skirstymo taisykles. Jų esmė - remiantis istoriškumo principu, tai bendrovei, kuri daugiausia gaudė žuvų per nustatytą 6 metų laikotarpį, skiriamas ir didesnis kvotos procentas, vadinamasis raktas. Neatsižvelgiama į turimų laivų skaičių. Bendrovė gali parduoti senus mažesnius laivus, nusipirkti vieną galingesnį ir žvejoti. Sakoma, jog tokių tinkamų žvejoti Baltijos jūroje laivų, kainuojančių 1,5-3,5 mln. Lt, turi švedai.
Pasak V. Petkaus, įmonė gali uždirbti tą patį, gaudydama su vienu, o ne trimis laivais, t. y. mažesnėmis sąnaudomis. Nereikės mokėti atlyginimų trijų laivų įgulų nariams, sutaupys kuro. Taigi būtų galima išspręsti nemažai problemų. Žinia, Lietuvos laivai senėja, o naujiems pirkti nėra pinigų, trūksta ir laivų kapitonų, ir mechanikų.
V. Petkaus teigimu, Danijoje jau seniai dirbama tokiu principu. Jų laivai dirba tol, kol išnaudoja visą jiems skirtą kvotą, o paskui ilsisi. Tą patį Lietuvoje jau pradeda daryti ir estai. Jie pardavė du iš lietuvių nusipirktus žvejybos laivus ir įsigijo vieną galingesnį laivą.
"Visos įmonės yra privačios, ir mes negalime jų privesti elgtis vienaip ar kitaip, mes tik patariame. Jau keleri metai kalbame apie tai, reikia keisti laivus, bet jie negirdi, nenori keisti savo mąstymo. Tai, ko jie nedaro, už juos jau daro estai. Estai mąsto apie ateitį, jie žiūri į priekį. Jie nupirko iš mūsų ir laivų remonto įmonę, ir laivų statyklą, dabar pradeda įsitvirtinti žvejyboje. Žvejyba yra lygiai toks pats verslas kaip ir kiti, reikalaujantis tam tikro indėlio. Mūsų žvejai tik klausia, kas jiems bus duodama", - kalbėjo V. Petkus.
Nežino, ką daryti
Lietuvos žvejai, tiksliau, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija, ministro Vigilijaus Juknos įsakymu patvirtintas naujas žvejybos kvotų skirstymo taisykles apskundė teismui. Teisminiai procesai dar nėra pasibaigę. V. Petkus, kvotų skirstymo komisijos pirmininkas, sunerimęs. Kvotų skirstymo komisijos posėdis planuojamas šiemet gruodžio 17 d. Iki šiol jis nėra gavęs iš Žuvininkystės departamento pranešimo, ar kvotų skirstymo taisyklės bus koreguojamos, ar ne. Pasak jo, juk reikia komisijos posėdžiui pasiruošti, atlikti kai kuriuos skaičiavimus.
2014-iesiems Lietuvai yra skirta panašios žuvų kvotos kaip ir šiemet, tik strimelių maždaug 11 proc. mažiau. Šiemet menkių kvotos Lietuvos žvejai vėl neišnaudos. Gruodžio 2 d. buvo išgaudyti tik 35 proc. jiems leistinų sugauti menkių. Pasak V. Petkaus, panaši situacija ir pas kaimynus latvius bei estus, nes šiemet sunku buvo jas gaudyti, gal kiek geriau sekėsi švedams. "Pagal šį rodiklį mes esame per vidurį", - sakė V. Petkus.
Ne kartą kalbėta apie tai, kad, pakilus šprotų ir strimelių kainoms, žvejai puolė gaudyti tas žuvis, neskubėdami gaudyti menkių, ir susipešė dėl šių žuvų kvotų, nors anksčiau pešdavosi dėl menkių. Tačiau šiemet jau šiek tiek krito šprotų ir strimelių kainos. Galimas dalykas, situacija kitais metais keisis.
Nėra perdirbimo pramonės
Kitas dalykas - Lietuvoje nėra žuvies perdirbimo pramonės, kuri yra Latvijoje ir Estijoje. V. Petkaus teigimu, jeigu Lietuvos laivas atplukdytų didelį šviežių žuvų kiekį, kurias reikia iškrauti per 12 valandų, fiziniu požiūriu nebūtų galimybių tai padaryti. UAB "Banginis" kritikuojama, kad išgabena savo sugautas žuvis į užsienį, bet kad ji neturi kitos išeities.
Beje, jau du Lietuvos laivai dirba Latvijoje, Liepojoje. Ten jiems patogiau priduoti žuvis, juose samdomos latvių įgulos.
LAIVAI. Lietuvos laivai seni. Jiems modernizuoti reikia daug lėšų. Naujoji kvotų skirstymo tvarka atriša žvejams rankas, nes kvotos skiriamos ne laivui, o įmonei. Tačiau visa bėda, kad tada vos ne visa kvota atitenka vienai įmonei. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Lietuvoje dirbantys žuvies produkcijos gamintojai daugiausia naudoja atvežtinę žaliavą, lietuvių žvejų sugautų žuvų naudojamas tik labai nedidelis procentas.
Pasak V. Petkaus, žvejai šia tema turėtų kalbėtis su stambiausiais perdirbėjais ir galvoti, kaip spręsti šią problemą.
Žuvis - maistui, o ne miltams
Estijoje gyvenantis Vladimiras Lavrešinas jau antrus metus turi įsteigęs Klaipėdoje UAB "Ramsun". Žvejybos reikalais daugiausia užsiėmė šiemet. Pavasarį Švedijoje jis nusipirko žvejybos laivą, kuris gali gaudyti ir menkes, ir šprotus. V. Lavrešino manymu, tie mažieji galinio tralavimo žvejybos traleriai, kurių dar turi ir Lietuva, yra sovietinių laikų palikimas ir vakarykštė diena. Jų grimzlė nedidelė, jie negali žvejoti, kai vėjas būna 12-13 m/s, stovi uoste, o švedų laivai, kurių grimzlė - 3,5 m, gali žvejoti ir esant vėjo greičiui 15 m/s. Jo manymu, žuvis Baltijos jūroje reikia gaudyti modernesniais laivais.
Kadangi V. Lavrešinas vieną laivą pardavė latviams, jam dabar trūksta galingumo, tad kol kas negali Švedijoje pirkto laivo įregistruoti Lietuvos laivų registre, kad jis plaukiotų su Lietuvos vėliava. Kol kas "Ramsun" savininkas stengiasi išsaugoti šios bendrovės darbuotojus, jie dirba kitose šalyse ir kituose laivuose. Jis sakė nenorįs su niekuo pyktis, ketina galbūt net kitų metų pirmo ketvirčio pabaigoje jau atsivaryti savo naująjį laivą į Lietuvą ir gaudyti menkes, nes Lietuvoje, niekas jų nenori gaudyti. Jam kvota bus rezervuota. Beje, verslininko manymu, geriausia menkes gaudyti Lenkijos ir Danijos vandenyse, Lietuvos vandenyse jų mažai.
Apie Lietuvos žvejų nesutarimus V. Lavrešinas šiek tiek girdėjo, skaitė spaudoje. Jo manymu, kad žvejys galėtų išsilaikyti, turi turėti apie 1000 tonų žuvų kvotos. Menkės gaudomos 2-3 metus, paskui jų nebūna, tad ką turi daryti žvejai, kai jų nepagauna. Pasak Estijos verslininko, valstybė turi susimąstyti, ar reikia didesnes kvotas skirti tiems, kurie gaudo žuvis tam, kad iš jų būtų gaminami žuvies miltai žvėreliams maitinti. Jeigu 1000 tonų žuvų sugaus bendrovė ir priduos ją žuvies miltams, darbo turės 6 žmonės, verslininkas gaus pelną. Toks darbas yra lengviausias. Valstybei naudingiau, jeigu žuvys būtų naudojamos maistiniams tikslams, pavyzdžiui, konservams gaminti. Daugiau darbo turės žmonės, daugiau mokesčių gaus valstybė. Tokia problema, jo manymu, yra iškilusi visoje Europoje. Žuvis dėl žuvies miltų gaudo Lietuvos, Vokietijos, Danijos žvejai, Estijos ir Latvijos tuo neužsiimama. Pasak jo, neteisinga, kad visa Europa stengiasi žuvis gaudyti dėl žuvų miltų gamybos, kai kvotų ir taip trūksta.
Pasikeitė savininkai
Pasikalbėti su vienos didžiausių žvejybos bendrovių Lietuvoje, kurios laivai žuvis gaudė ne tik Baltijos jūroje, bet ir Atlanto vandenyne prie Afrikos krantų, UAB "Baltlanta" atstovais ir sužinoti, kas privertė ją parduoti visus keturis laivus, žvejojusius Baltijos jūroje, estams, kol kas nepavyko. Šiomis dienomis bendrovėje kaip tik lankėsi naujieji jos savininkai. Šiemet lapkričio 29 d. buvę bendrovės savininkai savo akcijas pardavė vienai užsienio kompanijai. "Baltlantos" direktoriaus pavaduotojas laivyno reikalams Bronius Bikulčius pasakė tik tiek, kad iš esmės niekas nesikeis atėjus naujiesiems savininkams, liks tie patys laivai.
Nenustebsiu, jei Baltijos jūroje žvejos nelietuviško kapitalo įmonės
Rytis ŠATKAUSKAS, žemės ūkio viceministras
Baltijos jūroje dirbantys žvejai nepatenkinti naujomis kvotų skirstymo taisyklėmis ir apskundė teismui. Teisminiai procesai dar nėra pasibaigę, jokių sprendimų dar nepriimta. Bylą nagrinės Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, posėdžio data dar nėra paskirta. Mes daug dirbome, daug diskutavome su žvejais, ir šiuo metu dar tebeverda diskusijos Seime.
Buvusio ministro Kazio Starkevičiaus įsakymą mes keitėme. Jame buvo numatyta limitą, tą raktą, skirti 10 metų, mes jį skyrėme trejiems metams. Gal tas limitas šiek tiek didokas, jį koreguosime. Ministerijos tikslas - kad Lietuvos žvejai būtų pajėgūs konkuruoti Baltijos jūroje ne skirtos kvotos dydžiu, o žuvų sugavimo efektyvumu.
Vienas iš įrodymų, kad žvejyba nėra jau toks beviltiškas dalykas, kaip kad kartais lietuviai bando interpretuoti, tai atsiradę keli nauji žuvų gaudytojai, nusipirkę iš senų žvejų laivus su jų turimomis kvotomis. Pagrindinė Lietuvos žvejų problema - nenoras keistis. Naujos taisyklės buvo priimtos tuo tikslu, kad kvota arba leistinų sugauti žuvų kiekis būtų skiriamas įmonei, o ne laivui. Tai reiškia, kad žvejai gali keisti savo laivus, elgtis su jais laisvai.
Tarp Atlanto vandenyne žvejojančių laivų, plaukiojančių su Lietuvos vėliava, savininkų yra tik viena lietuviška įmonė. Jau ir apie "Baltlantą" sklinda kalbos, kad ji ieško investuotojų. Nenustebsiu, kad po kurio laiko ir Baltijos jūroje žvejos laivai su Lietuvos vėliava, bet jie priklausys ne lietuvių kapitalo įmonėms. Jau ir dabar turime pavyzdžių - Lietuvos laivai, jos vėliava, jos kvotos, taip viskas lietuviška, bet savininkas - estas. Žinoma, viskas teisėta, bet uždirba jau ne Lietuvos žvejai.
Mūsų žvejai mėgina daugiau politikuoti, o ne žuvis gaudyti. Menkių kvota ir šiemet nebus išnaudota. Gali atsitikti taip, kaip prieš kelerius metus buvo su strimelėmis ir šprotais. Kažkas imsis iniciatyvos, galbūt tie patys estai, o po penkerių metų mes vėl kalbėsime, kokie vargšai esame, mus apvogė kaimynai.
Didžiausia blogybė - neteisingai paskirstytos kvotos
Alfonsas BARGAILA, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas
Skaičius trylika niekuo dėtas, bet blogesnių metų žvejams dar nėra buvę per visą mano gyvenimą. Didžiausia Lietuvos žvejų blogybė - neteisingai paskirstytos kovotos. Nuo 2007 metų iki tol, kol pernai nebuvo pakeistos taisyklės, mes žvejojome ir vargo nematėme. Bet kažkam šovė į galvą jas pakeisti, diskriminuoti visą žvejų bendruomenę išskiriant vieną įmonę. Šiemet menkių nebuvo, o šprotų ir strimelių mes negalėjome žvejoti, negavome kvotos. Pagal tas naujas taisykles per 76 proc. kvotos šių žuvų buvo atiduotos vienai įmonei. Todėl mums nieko kito ir nebeliko, kaip pusvelčiui parduoti laivus. Netekome 7 laivų Baltijos jūroje. Žemės ūkio ministras su mumis neveda derybų, viceministras Rytis Šatkauskas nenori mūsų suprasti. Buvo sudaryta ministerijoje darbo grupė, kuri per metus nieko nepadarė. Joje buvo visi ministerijos darbuotojai ir tik mes trys žvejų atstovai. Siūlėme neskirstyti kvotų skaičiuojant, kiek žuvų sugavo bendrovės per šešerius metus, mes tada strimelių ir šprotų mažai žvejojom, imti mažesnį laikotarpį. Į mūsų siūlymus nebuvo atsižvelgta, mums tos taisyklės primestos jėga, todėl mes jas apskundėme teismui.
Trečiadienį vykstu į Seimą, į Kaimo reikalų komiteto posėdį. Seimas turi nuspręsti, ar naikinti visą žvejų bendruomenę ir palikti tik vieną įmonę. Mūsų pusėje ir STT. Ji įžvelgė tokiame kvotų skirstyme korupcijos apraiškų. Seimo komitetas nagrinės STT pažymą.
Mūsų pusėje ir Konkurencijos taryba. Jeigu iki gruodžio 16 d. naujosios taisyklės nebus pakeistos, ji žada pradėti tyrimą.
Atsilaikyti gali tik stiprios įmonės
Algirdas AUŠRA, UAB "Banginis" savininkas
Taip, tiek aš, tiek kiti žvejai išvežame žuvis ir priduodame užsienyje, nes Lietuvoje nėra perdirbimo pramonės. Bet mes parduodame tas žuvis Europos Sąjungoje.
Estai pirmieji įsivedė privačių kvotų sistemą. Pas juos jau 15 metų yra dirbama stabiliai, nekaitomi įstatymai, nešokinėjama dėl skundų, nesiekiama populizmo. Jie išsigrynino. Šiame versle liko tik tie, kurie gali ir sugeba dirbti, todėl jiems neužtenka savo teritorijos ir jie ieško naujų rinkų. Visa tai jie gali daryti geros "įstatymdavystės" pagrindu. Latviai tai padarė neseniai. Jeigu jie tai būtų padarę anksčiau, tai dabar jie mus draskytų, o ne estai, nes jų laivynas kur kas didesni nei lietuvių ir estų.
Aš ne vienas gaudžiau strimelės ir šprotus. Man skirta tik daugiau kaip 70 proc. kvotos įvertinus mano įdirbį šiame versle. Atsižvelgdamas į tuometinės žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės raginimus, kai Lietuva neišnaudodavo apie 20 tūkst. t žuvų kvotos, ką nors daryti,įsigijau tris specializuotus laivus strimelėms ir šprotams gaudyti, įrangą ir žvejojau. Kai visi pamatė, kad "Banginis" nenustipo, jiems irgi prireikė tų žuvų. Jeigu padalintų po 50 proc. strimelių ir šprotų kvotų "Banginiui" ir kitiems, tai laivas papildomai gautų 200 t. Bet tai visiškas niekas, jau nekalbant apie tai, kad tuos 200 t dar reikia sugauti, reikia įsigyti įrangą, kitus tralus, teks naudoti kurą. Kas būtų, jeigu žmogus, turintis milijoną litų, išdalintų po 1 litą kitiems? Atsakau - milijonas ir vienas žmogus, neturintys nieko. Norima į pasaulį dar vieną ubagą paleisti. Manau, kad bandoma iš manęs atimti tam, kad paskui galėtų parduoti kvotas kam nors, galbūt latviams, galbūt mano "Banginiui". Lietuvai nereikia tų žuvų, užtenka, kiek pagauna ir parveža 1-2 laivai. Dar užpernai dingo 1000 tonų šių žuvų, jos nebuvo išgaudytos ir nurašytos. Pernai buvo pirmi metai, kai Lietuva išnaudojo tų žuvų kvotą.
Lietuvos žvejų įstatymas negali apginti, nes mes visi esame europiniai. Savo rinką galime apsaugoti tik turėdami ekonominiu požiūriu stiprias ir pajėgias įmones. Jeigu nebūtų "Banginio", estai mus kaipmat prarytų. Kodėl estai mokėjo po 1 mln. Lt už laivą ir daugiau ? Jie juk nusipirko iš mūsų laivus ne norėdami pažaisti ar pasilinksminti. Kodėl estai mato perspektyvą, o mūsiškiai ne?
Rašyti komentarą