Emigrantai didina keltų linijos į Švediją populiarumą

Populiariausi AB "DFDS Seaways" keltų maršrutai yra iš Klaipėdos į Vokietiją ir Švediją. Pasak Vaido Klumbio, bendrovės rinkodaros ir pardavimų keleiviams vadovo, gal šiek tiek keleivių vis dėlto daugiau keliauja į Vokietiją, bet Švedijos linija jau vejasi. Dalykas tas, kad šioje šalyje yra nemažai gyvenančių ir dirbančių lietuvių, jos ekonomika auga, dirbti į ją vyksta ne tik pavieniai asmenys iš Lietuvos, bet ir įmonės siunčia ten savo darbuotojus.

Vokietijos linijoje keleivių skaičius panašus kaip ir pernai, o į Skandinaviją stebimas šioks toks augimas. Per metus šiomis dviem keltų linijomis į Vokietiją ir Švediją AB "DFDS Seaways" keltai vidutiniškai plukdo daugiau kaip 180 tūkst. keleivių: į Vokietiją - daugiau nei 90 tūkst., į Švediją - daugiau nei 80 tūkst.

Ir dirbti, ir poilsiauti

Be abejo, keltų keleivių srautus veikia sezoniškumas, kaip ir turistų, keliaujančių kitomis transporto priemonėmis, srautus. Vasarą stebimas vykstančių atostogauti keleivių srautų augimas - ypač padaugėja keleivių iš Vokietijos, iš Lietuvos taip pat. V. Klumbio teigimu, apie 70 proc. visų Vokietijos keleivių yra būtent atostogaujantieji, o Lietuvos - per 20 proc. vyksta atostogauti keltais.

Keliauja ir draugų grupės, ir šeimos į Europą, į Skandinaviją. Laivu atplaukusios į Kylio uostą jos tęsia kelionę į kitus Vokietijos miestus, Šiaurės Prancūziją, Beniliukso šalis.

Iki krizinio laikotarpio didesnis keleivių srautų augimas buvo stebimas linijoje Klaipėda-Kylis. Ir dabar atostogaujančių keleivių skaičius šioje linijoje auga nuolatos, tačiau joje sumažėjo važiuojančiųjų dirbti skaičius.

Kita keleivių grupė - keltų paslauga naudojasi nemažai smulkaus verslo atstovų, vykstančių lankyti giminių užsienyje. Ne paslaptis, kad nemažai lietuvių emigruoja į Skandinaviją. Beje, keltais naudojasi ir nemažai lietuvių, gyvenančių bei dirbančių Vakarų šalyse, bei grįžtančių trumpam į Lietuvą.

Daugiausia vykstančių dirbti keleivių yra keltuose, plaukiančiuose linija Klaipėda-Karlshamnas (Švedija). Tokių keleivių į Vokietiją vyksta kiek mažiau. Pasak V. Klumbio, emigrantų ir jų giminių judėjimas šioje linijoje šiek tiek sumažėjo, nes didelis dirbančiųjų emigracijoje srautas po krizės persikėlė į Skandinavijos šalis.

Įtaką daro pigūs skrydžiai

Apskritai visą laivybos sektorių labai paveikė pigius skrydžius organizuojančios avialinijos. Tokia tendencija stebima visoje Europoje. Suprantama, dalį keleivių pasiima ir autobusai.

"DFDS Seaways" keltams konkurenciją sudaro ir kitos laivybos linijos, veikiančios netoli Lietuvos, pavyzdžiui, linijos iš Liepojos, Rygos, Ventspilio. Su jomis labiau konkuruojama dėl į Norvegiją, į Centrinę Švediją dirbti vykstančių keleivių. Žinia, keltų verslas yra tarptautinėje rinkoje ir konkurencija čia tarptautinė.

Keltų pranašumas - keleiviai gali keliauti su savo automobiliu, vežtis didelį bagažą, kurio kiekis nėra ribojamas, pasiimti savo augintinius. Ir apskritai tokių keleivių atostogos prasideda kelte. Plaukimas laivu nėra tokia varginanti kelionė kaip važiuojant tūkstančius kilometrų sausuma.

Šiuo metu stebimas nedidelis keltų bilietų kainų mažėjimas. Pasak V. Klumbio, taip atsitiko todėl, kad rinkoje juntamas spaudimas, turint omenyje ir bendrą situaciją pačios Lietuvos rinkoje. Visa tai verčia rinkai pateikti patrauklesnius pasiūlymus keleiviams.

Atsirado vadovaujantis virėjas

AB "DFDS Seaways" pastaruoju metu labai daug pastangų deda gerindama keleivių laivuose aptarnavimo kokybę. 2013-ųjų pabaigoje kompanija įsteigė naują pareigybę - vadovaujantysis virėjas.

"Visų pirma mums pavyko pagerinti maisto kokybę. Dabar kuriama visa maitinimo koncepcija. Maistas standartizuotas visuose keltuose. Laivų meniu parengtas atsižvelgiant į metų laikus. Žiemą stengiamės gaminti kiek kaloringesnį maistą, pavasarį vitaminizuotą, valantį organizmą, rudenį - daugiau daržovių ir t. t. Apklausų rezultatai rodo, kad maisto kokybė pagerėjo ir mūsų klientai labiau patenkinti, nes turi didesnį pasirinkimą", - teigė V. Klumbys.

Maisto kainos keltuose nepakilo ir yra tokios kaip geroje kranto kavinėje ar restorane. Maitinimas organizuojamas dviem būdais - galima valgyti užsisakant atskirą meniu arba pirkti taloną vadinamajam švediškam stalui. Vienam žmogui švediško stalo pietūs ar vakarienė kainuoja 45 Lt, bet žmogus gali rinktis ir valgyti tiek, kiek jis nori, o pusryčiai - 18 Lt.

Be to, laivuose šiek tiek pakeista keleivius aptarnaujančio personalo struktūra - atsirado tokios pareigybės kaip komercijos vadovai, visiškai atsakingi už keleivių aptarnavimą laivuose. Pasak V. Klumbio, ir šie dalykai jau duoda teigiamų rezultatų.