Ekspertai atnaujino išorinio uosto galimybių studiją

2040 metais Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas galėtų siekti 133,45 mln. tonų. Jeigu išorinis uostas nebūtų statomas, tikėtina, kad, atsižvelgiant į pasaulines konteinerizacijos tendencijas, esamo Klaipėdos uosto konteinerių krovos pajėgumo nebeužteks. Tokias išvadas pateikė UAB „Smart Continent LT“ ekspertai, atnaujinę Klaipėdos uosto plėtros, pastatant išorinį uostą, galimybių studiją.

„Smart Continent LT“ ekspertų teigimu, 2040 metais pagal realų scenarijų per Klaipėdos uostą bus gabenama 87 mln. tonų, pagal optimistinį – 104,3 mln. tonų, didžiausias augimas – konteinerių. Pagal realų scenarijų būtų kraunama 26,57 mln. tonų konteinerių, pagal optimistinį – 35,37 mln. tonų konteinerių. Didžiausią įtaką šiam augimui, pagal regresinį modelį parengtą prognozę, turės konteinerių krovos augimas pasaulyje – nuo 2010 iki 2017 m. konteinerių srautai pasaulyje augo vidutiniškai 5,8 proc. kasmet. Nestatant išorinio uosto, pagal realų scenarijų, esamo konteinerių krovos pajėgumo neužteks.

Ekspertų manymu, iš viso numatomas tik išorinio uosto krovos pajėgumas 2040 metais – 39,4 mln. tonų, iš kurių konteinerių krovai – 26,4 mln. tonų. Bendras Klaipėdos uosto ir išorinio uosto pajėgumas 2040 metais – 133,45 mln. tonų. Studijoje rašoma, kad 2040 metais per Klaipėdos uostą (įskaitant išorinį uostą) kroviniai bus gabenami ekologiškai ir subalansuotai – vos 21 proc. krovinių pasiektų uostą kelių transportu.

Atnaujintoje studijoje akcentuojama esamo ir išorinio uosto vystymo ekonominė nauda, nepriklausomai nuo to, ar uostas būtų statomas ties Melnrage, ar ties Būtinge, nes 2040 metais galėtų būti sukurta 25–30 tūkst. darbo vietų. Šis indeksas apskaičiuotas vadovaujantis kitų išorinių uostų patirtimi. Ekspertai, atnaujindami studiją, analizavo dvi galimas išorinio uosto vietos alternatyvas – Melnragę ir Būtingę.

„Vertinant kompleksiškai, pagal sąnaudų–naudos santykį, Melnragės alternatyva yra beveik 2 kartus naudingesnė ir daugiau kaip 540 mln. Eur pigesnė. Be to, dėl Būtingės varianto, įgyvendinti šioje vietoje tokio masto projektą būtų labai sudėtinga. Būtingės alternatyva yra vos 550 metrų nuo Lietuvos–Latvijos sienos ir patenka į Būtingės geomorfologinio draustinio teritoriją – tai labai apsunkina šios teritorijos vystymą“, – teigė UAB „Smart Continet LT“ direktorius dr. Andrius Jaržemskis. Specialistai, įvertinę ne vieną kriterijų, nurodo, kad pastatyti išorinį uostą ties Būtinge reikėtų 1,163 mlrd. Eur, uostas ties Melnrage kainuotų 619 mln. Eur.

Atnaujintos studijos pagrindu bus kreiptasi į LR Vyriausybę dėl LR Vyriausybės nutarimo, kuriuo išorinis (giliavandenis) uostas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Kol kas nėra aišku, kokia gali būti pasirinkta išorinio uosto vieta – ties Melnrage ar Būtinge. Vieta bus parinkta tik tada, kai bus parengta naujojo Lietuvos Respublikos bendrojo plano koncepcija.

Atnaujinta išorinio uosto galimybių studija – vieša. Su Studijos ataskaita galima susipažinti nuo š. m. rugpjūčio 2 d. iki rugpjūčio 31 d. (įskaitytinai):

•           VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos internetiniame tinklalapyje adresu: www.portofklaipeda.lt

•           VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos I aukšto patalpose (apsaugos poste), J. Janonio g. 24, Klaipėdoje (pirmadieniais–ketvirtadieniais nuo 8:00 iki 17:00, penktadieniais – nuo 8:00 iki 15:45).
Supažindinimo su Studijos ataskaita viešas susirinkimas įvyks š. m. rugpjūčio 31 d. 14.00 val. VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos II aukšto pasitarimo salėje (adresu: J. Janonio g. 24, Klaipėda). Kviečiame dalyvauti suinteresuotus visuomenės atstovus.