Dvišalės sutarties projekte uostininkai pasigedo konkretumo

Praėjusį penktadienį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taryboje buvo pristatytas tipinės dvišalės sutarties projektas. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas po posėdžio spaudos konferencijoje sakė, jog, pasirodo, tokią dvišalių sutarčių idėją įgyvendinti uoste buvo siūliusi "Achemos grupė", bet idėja buvusi numarinta. Dabar, pasak uosto vadovo, reikia padaryti viską, kad šį kartą ji nežlugtų. Juo labiau kad dvišalių sutarčių idėja buvo svarstyta šiemet kovą Transporto tranzito komiteto komisijos posėdyje, ir valstybinės institucijos rekomenduoja tai daryti.

Projektu neišdrįsta vadinti

Pats Uosto vadovas E. Gentvilas Uosto tarybos posėdžio metu tipinės dvišalės sutarties projektą pavadino projekto metmenimis, nes pastabos ir pasiūlymai dėl jo tebeplūsta iki šiol.

Vis dėlto planuojama gegužės 6 d. pristatyti dvišalės tipinės sutarties metmenis, padarius kai kuriuos pataisymus, Uosto plėtojimo tarybos posėdyje, kuriam pirmininkaus susisiekimo ministras Eligijus Masiulis. Jeigu Plėtojimo taryba pritars, tada iki birželio 15 d. bus bandoma iš metmenų parengti projektą. Uosto vadovas E. Gentvilas tiki, kad iki šių metų liepos 1 d. vis dėlto pavyks susiderėti su uosto kompanijomis, ir džiaugiasi tuo, kad pagaliau neliko nė vienos kompanijos, kurios atstovai sakytų, jog nereikia dvišalių sutarčių. "Visi pripažįsta, kad turime siekti civilizuoto dialogo pasirašant dvišales sutartis", - sakė E. Gentvilas.

Nesutariama dėl atsakomybės

"Pristatytame sutarties projekte mes pasigedome konkretumo. Kadangi labai daug abstrakčių frazių, tokias sutartis būtų labai sunku administruoti tiek įmonėms, tiek pačiai Uosto direkcijai. Manau, kad sukonkretinus sutartis ir abiejų pusių įsipareigojimus, jas būtų galima gana efektyviai taikyti", - sakė AB Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika.

Uosto vadovas E. Gentvilas teigia, kad uosto kompanijų atstovai pateikė nemažai redakcinio pobūdžio pastabų. "Esminiai dalykai, dėl kurių šiandien nesutariama - atsakomybės rūšis, t. y. kuo įsipareigos kompanijos - ar kraunamomis krovinių tonomis, ar investuojamų pinigų sumomis, ar surenkamų rinkliavų suma. Nemanau, kad sulaukėme iš koto verčiančios kritikos, kai kuo mes ir patys abejojome. Turime sėsti su uosto naudotojais prie vieno stalo ir susitarti", - sako E. Gentvilas.

Diskusijų nebuvo

Pasak E. Gentvilo, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovai, išvykus jos prezidentui Aloyzui Kuzmarskiui, tiesiog nebuvo susirinkę, ir Uosto direkcija neturėjo su kuo derėtis, gautas tik viceprezidento Audriaus Paužos raštas.

Pasak AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinio direktoriaus Audriaus Paužos, Uosto direkcijos noras teisingai paskirstyti investicijas suprantamas. Tačiau labai dideli įsipareigojimų terminai, be to, dėl investicijų atsipirkimo kitam ūkio subjektui, A. Paužos manymu, ko gero, negalėtų duoti garantijų nė viena kompanija. Pasak jo, galbūt kaip svarbiausias rodiklis turėtų būti imamas ne krovinių kiekis, o paieškotas koks nors kitas bendras vardiklis. Anot KLASCO vadovo, būtų galima pritarti tokiai sutarčiai, tačiau jos tekstą reikėtų dar gerokai koreguoti.

Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininko Vytauto Lygnugario manymu, tipinės sutarties projektas yra padrikas, vienas jo straipsnis prieštarauja pačiai esmei. Pirmininkas atkreipė dėmesį į tai, kad jo asociacijos nariams tos sutartys nėra aktualus dalykas, išskyrus AB DFDS LISCO. Pasak jo, jeigu ji norėtų krauti savo laivus, tokios galimybės neturėtų, nes tuo nebūtų suinteresuota KLASCO.

Uosto direkcijos ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis sako tokiai kritikai negalįs pritarti. "Numatoma lanksti sistema, neužkertanti galimybės nei krovai vykdyti, nei investuoti į infrastruktūrą. Tikrai nėra sudaromos nesąžiningos konkurencijos sąlygos", - sakė jis.

Pasak M. Armonaičio, diskusijos su Lietuvos laivų savininkų asociacijos nariais nebuvo. Anot jo, asociacija pateikė tik pastabų, kurių dauguma redakcinio pobūdžio, sąrašą, o norint pasiekti bendrą sutarimą turi vykti derybos, pokalbiai, diskusijos.

Abejojama direkcija

Klaipėdos uosto kompanijos abejoja, ar pati Uosto direkcija, reikalaujanti pasirašyti dvišales sutartis, bus pajėgi įvykdyti savo įsipareigojimus.

Anot A. Šileikos, galima pritarti infrastruktūros gerinimo sutartims, tačiau turint omenyje konkursų eigą, nėra jokios garantijos, kad procesai netruks gana ilgai, ir kas iš to, jeigu, tarkime, suprastruktūra ir būtų sukurta. A. Šileika Uosto direkcijos atsakomybės pateiktame sutarties projekte neįžiūrėjo.

"Mes irgi turėsime įvairių vėlavimų. Suprantama, tas dvišalis susitarimas tampa įpareigojimu ir mums. Taip, ir mes turime baimių, nes problemų tikrai yra, tačiau vis dėlto negalime investuoti valstybės pinigų ten, kur kita pusė visiškai nieko neįsipareigoja", - sako uosto vadovas.

"Mes įvertinsime savo pajėgumą ir neprisiimsime įsipareigojimų, kurie mums nepakeliami. "Pageidavimų koncerto" nebus, nestatysime visko, ko mūsų prašys. Mes vertinsime projektus, ar jie naudingi Uosto direkcijai, ar juos galime įgyvendinti. Mes reikalaujame atsakingo požiūrio į investicijas, kurių iš mūsų prašoma. Šiandien visa investicijų atsiperkamumo rizika tenka Uosto direkcijai", - teigia M. Armonaitis.