Dujų terminalas: visuomenė diskutuoja vangiai

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo kaip valstybinės svarbos energetikos objekto plėtros planą, atliekant strateginį pasekmių aplinkai vertinimą (SPAV), rengė konkursą laimėjusi bendra Lietuvos ir Švedijos UAB "Sweco Lietuva". Šiame darbe dalyvavo 26 įvairių sričių specialistai.

Atkreiptinas dėmesys, kad detalus poveikio aplinkai vertinimas (PAV) dar bus daromas, įvairios rizikos ir saugos zonos bus išsamiau analizuojamos, nes tai pavojingas pramoninis objektas.

Praėjusį pirmadienį "Sweco Lietuvos" projektų vadovas Tomas Varneckas ir viceprezidentas Aidas Vaišnoras visuomenės atstovus supažindino su jų atlikto darbo ataskaita. Jie siūlo toliau rengiant PAV nagrinėti du SGD terminalo vietos variantus - ties Kiaulės Nugaros sala ir Būtingėje, o Melnragės variantą atmesti.

Beje, vakar pranešta, kad AB "Klaipėdos nafta" paskelbtam konkursui suskystintųjų gamtinių dujų plaukiojančiajai saugyklai su dujinimo įrenginiu įsigyti paraiškas pateikė 3 tiekėjai. Patikrinus jų kvalifikaciją, minimalius kvalifikacijos reikalavimus atitinkantys tiekėjai bus kviečiami dalyvauti derybose.

Ar bus du terminalai?

Bene daugiausia klausimų susitikime su SGD terminalo plėtros plano ir SPAV rengėjais pateikė AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) gamybos direktorius Algis Latakas. Jis domėjosi, kaip pastačius SGD terminalą bus ribojama kitų Klaipėdos uoste esančių krovos terminalų ūkinė veikla, ar rengiant planą atkreiptas dėmesys į tai, kad koncernas "Achemos grupė" irgi planuoja statyti panašų terminalą ir maždaug toje pačioje vietoje.

"Sweco Lietuvos" atstovai teisinosi, kad apie tai iki šiol buvę pateikta per mažai informacijos. Beje, koncerno "Achemos grupė" viceprezidentas Arūnas Laurinaitis šiomis dienomis pareiškė, kad nepaisydamas prezidento Bronislovo Lubio mirties koncernas neatsisako savo planų ir dėl dujų terminalo statybos.

Naujausiais duomenimis, Lietuva per metus suvartoja apie 3 milijardus kub. m dujų. Iki vieno trečdalio viso šalies suvartojamų dujų kiekio tenka koncerno akcinei bendrovei "Achema". Kritinis Lietuvos dujų suvartojimas, t. y. be kurio neišgyventų ligoninės, darželiai ir t.t. - 1,4 milijardo kub. m. Prognozuojama, kad 2020 metais Lietuva suvartos 1,6-3,7 milijardo kub. m dujų. Pasak T. Varnecko, tie skaičiai dėl įvairių priežasčių, tarkim, sustotų "Achemos" gamykla, būtų įgyvendinti planuojami energetiniai projektai, gali ir mažėti.

Beje, naujasis SGD terminalas, kurio statyba rūpintis įpareigota AB "Klaipėdos nafta", planuojamas atsižvelgiant į kritinį Lietuvoje suvartojamų dujų kiekį. Tad, ko gero, galima manyti, kad ir du dujų terminalai būtų reikalingi, juo labiau kad valstybei nereikėtų rūpintis antrojo išlaikymu ir statyba.

Ar reikalingas?

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ir KLASCO vadovas Valentinas Greičiūnas klausė, su kokiais dujų tiekėjais jau sudarytos sutartys. T. Varneckas atsakė, kad "Klaipėdos nafta" jau yra sudariusi preliminarias sutartis, tačiau realių sutarčių dar nėra. "Jeigu nebus dujų, kam tas terminalas?"- replikavo V. Greičiūnas.

T. Varneckas stebėjosi, kad dėl "Achemos grupės" ketinimų statyti tokį terminalą klausimų nekyla, o valstybės galimybėmis abejojama. A. Vaišnoras atkreipė dėmesį į tai, kad dujas pasaulyje tiekia didžiulės kompanijos ir prie jų prieiti neturint 500 mln. eurų garantijos neįmanoma.

SGD terminalo išlaikymas per metus kainuotų 52 mln. Lt, suprantama, kad tam reikėtų ir mokesčių mokėtojų pinigų. Į klausimą, kokių išlaidų patirs valstybė dėl SGD terminalo, T. Varneckas atsakė klausimu: "Kiek kainuos valstybei tokio terminalo neturėjimas?"

Kam trukdytų SGD terminalas?

UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo komercijos direktorius Arvydas Skuodas norėjo žinoti, ar tada, kai prie Kiaulės Nugaros stovės dujovežis ir vyks krovos darbai (planuojama, kad iš dujovežio dujos į laivą-talpyklą bus pumpuojamos 12 valandų), galės būti dirbama pietinėje uosto dalyje esančiame Jūrų perkėlos terminale, kuriame aptarnaujami ne tik ratine technika gabenami kroviniai, bet ir keleiviai. Lietuvos jūrininkų sąjungos pirmininkas Petras Bekėža akcentavo, kad Jūrų perkėlos terminale gabenami ir pavojingi kroviniai.

Statant SGD terminalą uoste ties Kiaulės Nugara (jis būtų akvatorijoje, o ne saloje ir atitolintas nuo laivybos kanalo), plėtros plano rengėjų manymu, jis esminės įtakos uosto veiklai neturės. Žinoma, dujovežis iki Kiaulės Nugaros plauktų 3 val., tad laivyba uoste sustotų, kol jis prisišvartuotų. Išimtis būtų daroma tik keltams, o kiti laivai turėtų praleisti ir palaukti. Tačiau tokiems apribojimams per metus realiai būtų sugaišta 90-100 valandų.

V. Greičiūnas dėl atliktos navigacinės studijos norėjo diskutuoti su pačiu autoriumi, t. y. profesoriumi Vytautu Paulausku. ( Beje, SGD terminalo plėtros plano ir SPAV ataskaitas galima rasti "Klaipėdos naftos" interneto svetainėje. Ten yra nurodyti ir įvairių studijų autoriai.)

"Sweco Lietuva" atstovai aiškino, jog dujovežiui reikalingas apsisukimo ratas - du laivo ilgiai, t. y. apie 600 metrų. Apsaugos zonos turėtų būti 200-300 metrų. Pasak jų, kuo daugiau bus sukišta pinigų, tuo zonos galėtų būti mažesnės, tačiau išsamesnė jų analizė dar bus atliekama. Anot jų, tuo metu, kai dujovežis bus iškraunamas, kitiems laivams plaukti ir darbams uoste apribojimų neturėtų būti.

Diskusijų metu nerimauta ir dėl to, kad išorinio giliavandenio uosto galimybių studiją atlieka vokiečiai, nes Klaipėdos uostas esąs Vokietijos uostų konkurentas. "Sweco Lietuvos" atstovai paaiškino, kad jie remiasi įvairiomis jau atliktomis studijomis ir oficialiai pateiktais dokumentais, o į klausimą, kodėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija pasirinko tokius konsultantus, atsakyti jie negali.

Kodėl reikėjo plano?

Parengti SGD terminalo plėtros planą reikėjo todėl, kad Europos Komisijai būtina pateikti informaciją apie ketinamą statyti tokį pavojingą pramoninį objektą, be to, privalu atsakyti į klausimą, ar jis neprieštarautų Lietuvos dujų ūkio plėtrai ir nacionalinės energetikos strategijos nuostatoms. Kitaip sakant, turėjo būti pagrįstas SGD terminalo reikalingumas. Sąlygas tokiam planui išdavė daug Lietuvos institucijų, tarp kurių yra kelios ministerijos, ir jos jau teikia ir dar teiks savo pastabas.

Kitas svarbus veiksnys yra tai, kad Europos Taryba reikalauja iki 2014 m. gruodžio 3 d. įgyvendinti jos reglamentą dėl dujų tiekimo - šalis turi turėti bent du dujų tiekimo šaltinius. Kol kas Lietuva turi vieną - yra priklausoma nuo kompanijos "Gazprom" ir jai dujos tiekiamos iš Rusijos per Baltarusiją. Žinia, labai svarbus dalykas yra šalies energetinė nepriklausomybė, be kurios neįmanomas visiškas suverenumas.

Iš ko gali rinktis Lietuva norėdama turėti antrą dujų tiekimo šaltinį? Plėtros plano rengėjų manymu, pasinaudoti požemine talpykla Latvijoje - tik teorinė galimybė. Saugykla praverstų turint rezervą tam atvejui, jeigu dujų tiekimas staiga nutrūktų arba esant dujų suvartojimo pikui. Dujų klausimu jungtis su Lenkija - irgi daugiau teorinė galimybė, prie kurios būtų galima grįžti po kokių 15 metų, kaip ir skalūninių dujų gavyba. Dujų terminalas - geriausia išeitis.

Plano rengėjai turėjo įvertinti pagrindines galimas tokio terminalo atsiradimo vietas - pietinėje uosto dalyje ties Kiaulės Nugara, šiaurinėje uosto dalyje - ties Melnrage, ir ties Būtinge. Pastarieji du būtų atviroje jūroje. Jiems reikėtų apsauginio molo ir jie būtų statomi 1-2 metus ilgiau nei ties Kiaulės Nugara. Turėjo būti analizuojami ir techniniai variantai, iš kurių renkamasi.

Kiaulės Nugaros variantas, plėtros plano rengėjų manymu, turi ir minusų, bet ir daug pliusų. Viena aišku, jis būtų pastatomas gana greitai, kainuotų palyginti nebrangiai ir užtikrintų užsibrėžtų tikslų pasiekimą. Plano rengėjai sutinka su tuo, kad tokį SGD terminalą būtų geriau statyti uosto prieigose, ir daugelyje uostų būtent taip ir elgiamasi, tačiau, pasak T. Varnecko, pastatyti jį vadinamoje nulinėje krantinėje prie uosto vartų galimybės nėra dėl komplikuoto laivų įplaukimo į Klaipėdos uostą.

Saugumas ir pavojai

Ruošiantis statyti tokį pavojingą pramoninį objektą svarbu žinoti, ar jis nepadarys įtakos valstybės saugomoms teritorijoms. SPAV rengėjai sako, kad ne. Jis nepadarytų įtakos ir vandens kokybei. SGT terminalas ties Kiaulės Nugara, žinoma, turėtų įtakos sūraus vandens pritekėjimui į Kuršių marias dėl planuojamų gilinimo darbų. T. Varnecko teigimu, pats terminalas atliktų tarsi apsauginę funkciją, nes būtų kaip kamštis sūraus vandens pritekėjimui.

Krantų erozijai SGD terminalas didesnės įtakos neturėtų, nebent renkantis Melnragės variantą ir turint omenyje vamzdyno iki terminalo tiesimą. Beje, šiuo atveju labiausiai nukentėtų ir kraštovaizdis, nes tiesiant vamzdyną reikėtų iškirsti dalį Girulių miško.

Projekto rengėjai sako, kad sprendžiant iš to, kokią technologiją renkasi AB "Klaipėdos nafta", gyventojams kenksmingo triukšmo nebus, kvapų taip pat, nes suskystintos gamtinės dujos yra bekvapės ir netoksiškos.

Dujų, kurios nėra taršus kuras, gabenimas laivais dujovežiais yra palyginti saugus. Pastaruoju metu per 40 metų nebuvo nė vienos avarijos. Dujų išsiliejimo atveju jos tuojau pat pradėtų garuoti ir kilti į viršų, o ne šliaužtų pažeme, taigi nei vanduo, nei gruntas nebūtų užteršti. Didesnis poveikis būtų iki 0,5 km spinduliu, o už 1,5 km jo jau nebūtų. Tačiau sprogimas galimas, o kilus gaisrui realių galimybių užgesinti nėra, tik lokalizuoti.