Dujų terminalas gali įstrigti teismuose

Pagrindinė nesutarimų priežastis – prieš rinkimus Seimo priimtos SGD įstatymo pataisos, kuriomis Klaipėdos terminalui suteikiama 25 procentų kvota Lietuvos dujų rinkoje. Didžiausi vartotojai privalės pirkti mažiausiai 25 proc. suvartojamų dujų iš terminalo.

Pasak AB "Lietuvos dujos" generalinio direktoriaus pavaduotojo Joachimo Hockertzo, įstatymas sukurtas tik tam, kad išsaugotų SGD terminalo ekonominį gyvybingumą.

„Įstatymas šiurkščiai sudarko dujų rinką ir gali veikti kaip atgrasinimo priemonė konkuruojantiems dujų infrastruktūros projektams, pavyzdžiui, Lietuvos ir Lenkijos dujų jungčiai“, - teigia jis.

Tuo tarpu AB "Klaipėdos nafta" atstovė VE.lt teigė, kad jų įmonės darbas yra įgyvendinti projektą, o ne rūpintis ir užsiimti politikavimu.

Pasak AB "Lietuvos dujos" generalinio direktoriaus pavaduotojo J. Hockertz‘o, jei SGD terminalo kaštai bus perkelti ant dujų vartotojų pečių, dujų tiekimo kainos gali patrigubėti. „Klaipėdos naftos“ verslo plane numatyta, kad didžiąją dalį SGD terminalo kainos turės padengti visi tiekimo sistemos vartotojai.

Pabrėžiama, kad viena iš priežasčių, kodėl SGD terminalo kaina tokia didelė yra tai, kad Lietuva nebendradarbiauja su kaimyninėmis Latvija ir Estija.

„Kita priežastis – išdujinimo laivas, už kurį Lietuva per 10 metų sumokės 1,8 milijardo litų ir tai – tik už nuomą, mes jo neturėsime pasibaigus terminui..Lietuvai tai buvo labai brangus sandėris, aš suprantu, jie permokėjo“, - teigia J. Hockertz‘as.

Didžiausi Lietuvos dujų vartotojai – „Achema“ ir „Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija“ patvirtino, kad kreipėsi į ES Energetikos komisarą Giunterį Oettingerį.

Pasak „Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos“ prezidento Vytauto Stasiūno, SGD įstatymas „iškreipia rinką ir prieštarauja pagrindinėms Europos konkurencingumo įstatymo normoms.

Ir asociacija, ir „Achema“ dėl šio įstatymo jau kreipėsi į Europos Komisiją.

„Dėl šio neteisingo įstatymo diskutavome su Vyriausybe, kreipėmės į Europos Komisiją, taip pat tiriame teisines galimybes“, - teigė „Achemos generalinis direktorius Valdemaras Vareika. Pasak jo, dėl šio įstatymo bendrovė iki 2016 metų gali prarasti per 100 mln litų.

Pasak AB "Lietuvos dujos" generalinio direktoriaus pavaduotojo J. Hockertzo, jau pradėto tiesti dujotiekio Klaipėda-Jurbarkas vamzdžiai gali būti per siauri pakankamam dujų kiekiui perduoti.

Kita problema – dujų saugojimas. Pagal paskelbtą „Klaipėdos Naftos“ verslo planą, terminalo talpyklos pajėgumas - 170,000 cm. To nepakaks, jei bus statomas didelių pajėgumų terminalas. Turėtų būti susitarta su latviais dėl 2.3bn cm Incukalns talpyklos naudojimo. „Aš paklausiau „Klaipėdos naftos“, kur jie laikys dujas ir jie atsakė, kad siųs į Latviją. Tuomet paklausiau, ar jie jau kalbėjosi apie tai su latviais – jie neturi atsakymo“ – teigia J. Hockertz‘as.

Nepanašu, kad Latvija šiltai reaguotų į tokį prašymą. Latvijos ekonomikos ministras Daniels Pavluts šią vasarą išsiuntė laišką Lietuvos vyriausybei ir laiško kopiją Europos Komisijai. Jame kritikuojama vienašališkas Lietuvos požiūris į SGD terminalą. Ministras taip pat prašo Lietuvos vyriausybės paaiškinti, kaip įstatymuose numatytas privalomas 25 proc. dujų pirkimas gali „nereikšti šiurkštaus rinkos iškraipymo“.

Pilnas straipsnis (anglų kalba)