Du dujų terminalai uoste - jau ne miražas

Pirmadienį Klaipėdos miesto tarybos Teritorijų planavimo komiteto posėdyje buvo svarstyta AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) norimo statyti suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo Smeltės pusiasalyje poveikio aplinkai vertinimo programa.

Kurioje vietoje?

Koks tai turėtų būti terminalas, pasakojo koncerno "Achemos grupė" darbo grupės dėl SGD terminalo statybos Smeltės pusiasalyje pirmininkas Algis Latakas. Terminalo pajėgumas per metus būtų 3 milijardų kubinių metrų. Beje, Lietuva šiuo metu suvartoja maždaug tokį kiekį dujų. Iš jų 1,3 mlrd. kub. metrų tenka būtent koncernui "Achemos grupė".  

Pasak A. Latako, KLASCO terminalo dujų talpykla būtų plaukiojančiame laive, kuris būtų švartuojamas, pavyzdžiui, prie 146-osios krantinės dabartinėje Jūrų perkėlos terminalo nuomojamoje teritorijoje.

Tačiau nagrinėjamos kelios terminalo atsiradimo Smeltės pusiasalyje vietos. Kitas variantas - laivas talpykla stovėtų prie 147-osios krantinės. Abiem šiais variantais kalbama apie pirsą, prie kurio dabar švartuojami AB "DFDS Seaways" keltai. Šiuo atveju gyvenamoji aplinka būtų už 530 metrų.

Dar vienas variantas - laivas dujovežis stovėtų prie 150-osios krantinės, o laivas talpykla - prie 151-osios krantinės, kitas variantas - panaudoti 152-ąją krantinę. Planuojamas gylis terminale - 14 m. Vadinasi, gilinimas darytų neišvengiamą poveikį Kuršių marioms, tačiau apsauginės priemonės būtų numatytos.

Laukiama po kelerių metų

Dujos iš vieno laivo į kitą būtų pumpuojamos 10-12 valandų. Būtų naudojamos labai brangios daug apsauginių sluoksnių turinčios žarnos. Vadinamojo išdujinimo įranga galėtų būti arba laive, arba krante. Žadama  nagrinėti abu variantus.

Paskui dujos vamzdynu, kurio diametras - 400 milimetrų, eitų toliau į magistralinį dujotiekį, į kurį įsijungtų ties Juodikių kaimu. Didžioji to vamzdyno dalis eitų per Klaipėdos rajono savivaldybę. Apsauginė zona būtų po 25 metrus ir iš vienos, ir iš kitos pusės.

Klausimą, ar toks terminalas galėtų tilpti toje vietoje navigaciniu požiūriu, t. y. laivų dujovežių įplaukimo į Klaipėdos uostą galimybę, nagrinėja švedai. Teigiama, jog plauktų laivai dujovežiai, galintys gabenti 123-150 tūkst. kub. metrų dujų. Per mėnesį būtų du tokie laivai.

Jeigu nebus kliūčių, šis terminalas turėtų būti pastatytas 2015-2016 metais.

Du terminalai - vienas šalia kito?

Beje, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija rengia Smeltės pusiasalio detalųjį planą, ir kol kas jame toks terminalas nenumatytas. Tad jos atstovai domėjosi, kada reikės keisti Smeltės pusiasalio detalųjį planą.

Jūrų perkėlos terminalas, galima sakyti, yra priešais Kiaulės Nugaros salą. Taigi pietinėje uosto dalyje atsirastų ne vienas, o du SGD terminalai, turint omenyje ir tą, kurį prie Kiaulės Nugaros įpareigota pastatyti AB "Klaipėdos nafta". Jie būtų vos ne vienas šalia kito.  

Miesto Tarybos Teritorijų planavimo komiteto nariai domėjosi, ar tiek vieno, tiek kito terminalo užsakovai atsižvelgia į vieni kitų planus. Paaiškėjo, kad bent jau A. Latakas netiki, kad valstybė tokį terminalą pastatys. Vakar nebuvo atsakyta į klausimą, ar abu terminalai galės naudotis vienu vamzdynu iki magistralinio dujotiekio, ar kiekvienas turės savo.

Aiškinsis su ministerija

Klaipėdos politikai turėjo nemažai pastabų, netgi nurodė programoje esančias klaidas, pavyzdžiui, vieno varianto plotas gerokai didesnis, o kito - kur mažesnis, nors iš esmės jie nedaug kuo skiriasi.

Komiteto posėdyje pranešta apie iš Aplinkos bei Energetikos ministerijų gautas pastabas. Aplinkos ministerija įspėja, kad pirma turi būti  parengtas tokio terminalo plėtros planas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, o paskui jau atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.

Minėtos programos rengėjai mano, kad Aplinkos ministerija turi laikyti galiojančių įstatymų, kad toks reikalavimas neteisingas. Komiteto nariai pageidavo, kad studijų rengėjai patys išsiaiškintų su ministerija.

Vis dėlto Teritorijų planavimo komiteto posėdyje nuspręsta šį klausimą pristatyti Klaipėdos miesto taryboje. KLASCO terminalo poveikio aplinkai vertinimo programos rengėjams bus pateiktos pastabos, į kurias jie turės  atsižvelgti.

Žodžiu, priimti sprendimo dėl tokios svarbaus objekto, komitetas nesiryžo, jo nariai tik išklausė pateiktą informaciją.