Dokininkai ruošiasi deryboms dėl atlyginimų

Dabar Lietuvos dokininkai gali drąsiau kelti savo reikalavimus jau vien dėl to, kad Tarptautinė transporto darbuotojų federacija ruošiasi kovai prieš vadinamuosius pigius uostus, tarp kurių gali atsidurti ir Klaipėda.

"Mažiau nei anksčiau"

Dokininkų profsąjungos pirmininkas Vladimiras Bendoraitis neneigia, kad dokininkų atlyginimai, palyginti su kitų profesijų atstovais, yra didesni. Jų koeficientas - 1,7 darbininko atlyginimo. Pasak jo, taip yra ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse. Daugiausia dokininkai uždirba Nyderlanduose. Šioje šalyje vidutinis dokininko mėnesio atlyginimas - 4,5 tūkst. eurų.

PROFSĄJUNGININKAI: (iš kairės į dešinę) A. Meier, T. Samuelsen, J. Fenn, V. Bendoraitis.

"Taip yra todėl, kad dokininkų darbas yra pavojingas, dideli fiziniai krūviai, neretai jie patiria traumų, dažnai pervargsta, tenka dirbti ir kenksmingomis sąlygomis, ir taip toliau. Trumpai tariant, tai "durna" specialybė, ir nėra daug norinčiųjų dirbti šį darbą. Jau daug Lietuvos dokininkų išvažiavo į užsienį", - sakė V. Bendoraitis.

Anot jo, negalima lyginti skirtingas profesijas turinčių žmonių atlyginimų. Tačiau negerai, kai vieni darbdaviai, gaudami daugmaž vienodas pajamas už tą patį darbą, moka savo darbininkams daugiau, o kiti nenori to daryti.

Europos šalyse dokininkai uždirba vidutiniškai 3 tūkst. eurų per mėnesį. Pavyzdžiui, vidutinis dokininkų atlyginimas Danijos, Vokietijos, Suomijos uostuose yra iki 3 500 eurų, o Latvijoje, Lietuvoje ir Rusijoje - iki 1 000 eurų, Estijoje net dar šiek tiek mažesnis.

DOKININKAI. KLASCO dokininkai susitikime su tarptautinių profsąjungos organizacijų atstovais.

V. Bendoraičio teigimu, AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) dokininkų popierinis mėnesio atlyginimas yra siekęs ir 4 tūkst. litų, bet dabar yra nukritęs iki 3,5 tūkst. Lt, be to, jis svyruoja. Sakoma, jog šioje bendrovėje dokininkai uždirba daugiausia, o kitose Klaipėdos uosto krovos kompanijose, išskyrus kai kurias išimtis, jis vidutiniškai siekia tik iki 3 tūkst. Lt.

"Suprantu, skandinavų niekada nepasivysime. Mes ir nereikalaujame, kad dokininkų atlyginimai viršytų indeksuotųjų lygį, kalbame apie tai, kad dėl infliacijos atlyginimai taip ir nebuvo indeksuoti. Kas iš to, kad jie buvo po šiek tiek didinami. Tie pinigai, kurie buvo numatyti mokėti pagal kolektyvinę sutartį, nuvertėjo, krito jų perkamoji galia, vadinasi, dokininkai dabar uždirba daug mažiau nei anksčiau", - kalbėjo dokininkų profsąjungos pirmininkas.

Profsąjungų jėga

Tarptautinės transporto darbuotojų federacijos (ITF) koordinatorius Baltijos regionui, t. y. Lietuvai, Latvijai, Estijai ir Rusijai, Alexander Meier iš Estijos mano, kad didesni atlyginimai yra tų šalių uostuose, kuriuose yra galingesnės profsąjungos, vienijančios daugiau narių. Klaipėdos uoste dirba keliolika krovos kompanijų, tačiau dokininkų interesus gina tik dvi profsąjungos.

Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS), kuri yra ITF narė, pirmininkas Petras Bekėža sako, jog Lietuvai atgavus nepriklausomybę tarybinės profsąjungos buvo sunaikintos. O šiais laikais darbuotojai nenori skirti 1 proc. atlyginimo profsąjungoms.

"Profsąjungos Lietuvoje irgi ruošiasi permainoms. Ketinama eiti prie to, kad jos gins tik savo narių teises, o ne profsąjungos nariai galės patys atskirai derėtis su darbdaviais", - sako P. Bekėža.

Tiek dokininkai, tiek jūrininkai turi stiprias profsąjungas, kurios susivienijusios į tarptautines organizacijas yra nemenka jėga, galinti priversti darbdavį mokėti deramus atlyginimus. Veikdamos kartu ir būdamos solidarios profsąjungos pajėgios boikotuoti ir uostus, ir laivus.

ITF, kurios būstinė yra Londone, turi savo filialus visame pasaulyje, netgi Afrikoje. Europos transporto darbuotojų federacija (ETF) šiuo metu vienija 40 tūkst. narių. ITF ir ETF yra tarsi broliai dvyniai, kurių siekis - gerinti tiek jūrininkų , tiek dokininkų sąlygas darbo vietose, jų socialinę gerovę.

ITF Dokininkų sekcijos vadybininkės globaliems projektams Jessikos Fenn teigimu, dokininkų problemos tos pačios tiek Lietuvoje, tiek Indijoje. Svarbiausi klausimai šiuo metu - atlyginimai, saugumas, darbo laikas, minimalių standartų laikymasis, dokininkų prestižo kėlimas - jaunimas nenori dirbti šio sunkaus ir pavojingo darbo, nes gali kur kas lengviau užsidirbti pinigų kitur, ne uoste.

2006 m. ITF priėmė sprendimą pradėti ruoštis kovai prieš "pigius" uostus. Ji bus vykdoma panašiai kaip ITF organizuojama kova prieš vadinamąsias patogias vėliavas. Akcijų metu IFT inspektoriai tikrina laivus uostuose, kartais jų akivaizdoje darbdaviai sumoka pinigus jūrininkams. Tokiu būdu jau atkovota nemažai jūrininkams privalomų mokėti pinigų. Šiemet rugsėjo 3-7 dienomis, kai vyko ITF akcija, nukreipta prieš vadinamąsias patogias vėliavas, buvo boikotuojami ir uostai, ir laivai.

"Pigiu" uostas laikomas pagal 7 kriterijus. Vienas jų - jeigu dirbantis dokininkas negali išmaitinti šeimos. 2010 m. A. Meier ITF buvo paskirtas koordinatoriumi šiuo klausimu Baltijos regionui, kuriame laukiama kylančių problemų. Jis jau ne kartą lankėsi ir Klaipėdoje.

V. Bendoraičio vadovaujama dokininkų profsąjunga yra tiek ITF, tiek ETF narė.

Sieks konvencijų ratifikavimo

ETF Dokininkų sekcijos prezidentas Terje Samuelsen, dirbantis su Skandinavijos šalių dokininkais, susitikimo su KLASCO dokininkais metu atkreipė dėmesį į tai, kad ETF streikų banga, nuvilnijusia per visą Europą, pavyko sustabdyti nepageidautinas Europos Sąjungos direktyvas dėl laisvo įėjimo į uostus ir kt.

Jis informavo, jog dabar vyksta debatai dėl vadinamųjų dokininkų konvencijų, kurios turi apibrėžti dokininkų statusą, darbą bei saugą darbe. T. Samuelsen teigimu, tokių konvencijų ratifikavimas šalyje labai sustiprintų dokininkų pozicijas.

"Tarptautinės konvencijos yra patogios ir darbdaviams, nes ir jiems geriau, jeigu darbas atliekamas saugiai ir gerai. Šalyse, kurios neratifikuoja konvencijų, dokininkų darbas prastesnis. Būna ir tokių atvejų, kai jūrininkai verčiami patys iškrauti krovinį iš laivo", - sakė ETF atstovas.

LJS pirmininkas informavo, kad LJS jau gavo Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymą skirti savo atstovus į sudaromą darbo grupę iš įvairių ministerijų atstovų. Ji turės išsiaiškinti, kiek dvi tarptautinės konvencijos, susijusios su dokininkų darbu, atitinka Lietuvos įstatymus, teisės aktus, kokių reikėtų pataisymų norint Lietuvai jas ratifikuoti. P. Bekėža tvirtina, kad LJS teiks pasiūlymus, jog tokios konvencijos būtų ratifikuotos ir Lietuvoje.

Savi uostai svarbiau

T. Samuelsen sako, kad skandinavai nori bendradarbiauti su Baltijos šalimis. Tokį norą skatina ir keltų linijos, jungiančios Skandinaviją su Baltijos šalimis. Pasak jo, dirbdamos kartu šalių profsąjungos gali kur kas daugiau pasiekti.

Kitas svarbus yra uostų konkurencijos tarpusavyje klausimas, darantis neigiamą poveikį juose dirbantiems dokininkams, ir atsirandantis socialinis dempingas, kai vienų uostų dokininkai keičiami kitais, kurie sutinka dirbti už mažesnį atlyginimą. 2006-aisiais Švedijos profsąjungos atkreipė dėmesį į tai ir pareikalavo tam užkirsti kelią. Tais pačiais metais ITF nusprendė ruoštis kovai su "pigiais" uostais.

Beje, kai kurie Klaipėdos uosto specialistai per daug nesureikšmina ITF ir ETF inspektorių vizitų į Baltijos šalių uostus. Esą jie rūpinasi ne tiek būtent šio regiono žmonėmis, kiek tuo, kad pastarieji nesudarytų konkurencijos uostų, kurių ekonominė padėtis geresnė, dokininkams. Todėl užsieniečiai ir susitikinėja su įvairių uostų dokininkais ir skatina kelti reikalavimus, kad viskas juose atitiktų nustatytus standartus.

Darbdaviai griebiasi šantažo

A. Meier pasakojo, jog Latvijos Liepojos uoste artėjo metas pasirašyti kolektyvinę sutartį, kelti atlyginimus darbuotojams. Vienos krovos kompanijos administracija ėmėsi netgi neteisėtų priemonių. Ji suorganizavo 10 dokininkų spintelių patikrinimą nedalyvaujant jų savininkams, kuriose esą rado metalo. Paskui pareikalavo profsąjungos duoti sutikimą, kad būtų atleisti 10 dokininkų, kurie esą vogė metalą. Profsąjunga jo nedavė, nes vagysčių nebuvo, prasidėjo teismai. Tie 10 dokininkų buvo nušalinti 3 mėnesius nuo darbo, tačiau galų gale viskas baigėsi tuo, kad vėliau jie buvo grąžinti į darbą, buvo sumokėtas atlyginimas už tuos 3 mėnesius ir dar po 1,5 tūkst. eurų kompensacija.

Rusijos Ust-Lugos uoste taip pat buvo be pagrindo atleistas dokininkas, o pareiškus protestą jam sumokėta kompensacija, nes į darbą grįžti jis nenorėjo.

Estijos Talino uosto konteinerių terminale dokininkams buvo paaiškinta, kad nėra pinigų ir antrą ketvirtį žadėtų premijų nebus. Taigi suorganizuota akcija - dokininkai ėmė dirbti vangiau, laivų krova užgaišdavo 2-5 valandas ilgiau. Galų gale darbdavys paprašė dirbti taip, kaip anksčiau, ir surado pinigų premijoms.

Tikisi tarptautinės pagalbos

P. Bekėžos teigimu, kolektyvinė KLASCO sutartis dar galioja iki šių metų gruodžio 31 d. Tačiau likus trims mėnesiams iki jos pabaigos paprastai pradedamos derybos dėl atnaujinimo. Kaip pagrindas imama sena kolektyvinė sutartis, greičiau apsvarstomi punktai, kuriems didelių pakeitimų nereikia, ir ruošiamasi esminėms deryboms dėl atlyginimų.

"Dar nėra galutinai nuspręsta, kokiu procentu reikalausime didinti atlyginimus. Krizės laikotarpiu stengėmės nekelti reikalavimų. Manome, kad jau metas tai daryti, nes jau kelerius metus jie nebuvo indeksuoti atsižvelgiant į infliaciją. KLASCO gerai dirbanti ir uždirbanti kompanija, tad metas dalintis pelnu su jį uždirbančiais. Reikalausime didinti atlyginimus ir KLASCO dirbantiems jūrininkams", - sakė P. Bekėža.

Klaipėdoje ne per seniausiai viešėję ITF ir ETF atstovai pageidavo susitikti su KLASCO dokininkais. Nustebino tai, kad į susitikimą juos atlydėjo bendrovės teisės ir personalo direktorius Egidijus Kaselis, tačiau po kurio laiko paliko dokininkus kalbėtis vienus.

Pasak KLASCO dokininkų atstovų, dabar bendrovėje dirba jauni vadovai, kurie su profsąjungomis gal ir geriau kalbasi, tačiau taip pat, kaip ir ankstesni vadovai, nenori daugiau mokėti.

Vienos didžiausių Klaipėdos uoste krovos kompanijų dokininkai domėjosi, ar jie sulauks tarptautinės paramos, jeigu nebus sutikta kelti atlyginimų, nes jie ketina įspėti darbdavį, kad bus organizuojamos įvairios akcijos.

ITF atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad labai svarbus yra Klaipėdos uosto ir kito uosto, į kurį iš Klaipėdos plaukia laivas, bendradarbiavimas. Jie akcentavo uostų solidarumą ir tai, kad derybos su darbdaviais bet kuriuo atveju neturi nutrūkti, kad karas veda į aklavietę.

KLASCO dokininkai pasiguodė, jog Lietuvos įstatymai nenumato solidarumo atvejų, kad jiems patiems sunku pasiekti solidarumą tarp savęs, nes vieni boikotuos, kiti dirbs.

"Kol jūs nesusikalbėsite tarpusavyje, niekas jums nepadės, profsąjunga taip pat", - tikino ETF atstovas T. Samuelsen.

Pasak J. Fenn, ir Anglijos įstatymai nenumato streikų, tačiau jos tėvas dirbdamas dokininku gana dažnai streikuodavo. Ji pastebėjo, jog susitikimas Jūrų perkėlos terminale su jo vadovu Vaclovu Grigalausku padarė gerą įspūdį. KLASCO dokininkai replikavo, jog jeigu ITF atstovai būtų susitikę su dirbančiais žmonėmis, o ne su vadovais, įspūdis būtų buvęs kitoks.

"Vertiname savo darbuotojus"

Audrius PAUŽA, KLASCO generalinis direktorius
Bendrovė turi net tris profsąjungas, ginančias atskiras darbuotojų grupes. Dokininkų atlyginimas nėra išskiriamas ir jis nėra pastovus. Dokininkams mokama pagal atskirą sistemą už atliktą darbą. Vidutinis KLASCO atlyginimas - 4000 litų, kai visoje Lietuvoje - apie 2 300. KLASCO darbuotojų atlyginimai vieni didžiausių Klaipėdos uoste. Šiemet jų nedidinome, bet įvedėme sveikatingumo ir gydymo draudimą, kuris sudaro iki 4 tūkstančių litų vienam darbuotojui per metus. Manome, kad jis išliks ir kitais metais. Eidami atostogauti visi mūsų darbuotojai gauna atlyginimo dydžio vadinamąjį 13-ąjį atlyginimą. Pastaruoju metu mokame ir vadinamąjį 14 atlyginimą metams baigiantis, nes bendrovė dirba pelningai. Šiemet, manau, 14-asis atlyginimas irgi bus. Jo neliktų, jeigu, tarkime, krova sumažėtų. Mes vertiname savo darbuotojus. Šiuo metu jau prasideda derybos dėl atlyginimų. Derėtis mes pasiruošę.