Direkcija "kolekcionuoja" apdovanojimus

Preliminariais skaičiavimais, šiemet sausį Klaipėdos uosto krovos apyvarta, palyginti su pernai metų tuo pačiu mėnesiu, augo net 15,5 proc. - perkrauta 3 mln. tonų krovinių.

Tai antras geriausias sausio mėnesio krovos rezultatas Klaipėdos uosto istorijoje. Tik 2011 metų sausį Lietuvos uoste perkrauta 3,18 mln. t krovinių.

Esant gana sudėtingai geopolitinei situacijai krova Klaipėdos uoste nemažėja, nes, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus manymu, jis iš esmės yra universalus uostas, nors ir dominuoja kelios krovinių rūšys. Būtent universalumas leidžia jam šiandien išsilaikyti konkurencinėje kovoje.

Tad, ko gero, nieko stebėtino, kad už praeitų metų darbus šiemet vasarį pasipylė apdovanojimai Uosto direkcijai.

Lietuvos finansų ministerija pripažino Klaipėdos uoste įgyvendintą uosto laivybos kanalo gilinimo ir platinimo projektą vienu geriausių Lietuvoje įvykdytų projektų, kuriam panaudotos Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšos. Investicijų vertė - 31,1 mln. eurų (107,3 Lt) be PVM, iš jų - 23,8 mln. eurų (82,2 Lt) ES paramos lėšų (76,5 proc.).

Ministerijos surengtuose apdovanojimuose "Europos burės" Uosto direkcijai įteiktas apdovanojimas kategorijoje "Už atvertus kelius".

"Klaipėdos uostą pagrįstai galime vadinti Lietuvos ekonomikos karkasu, todėl labai džiugu, kad šis apdovanojimas iškeliauja būtent į vienintelį Lietuvos uostamiestį", - teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Gediminas Rainys.

Įgyvendinus ES lėšomis finansuotą projektą, Klaipėdos uosto laivybos kanalas pagilintas nuo 13 iki 14,5 metro, paplatintas iki maždaug 150 metrų. Tai sudarė palankias sąlygas sėkmingai vystyti Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalą ir saugiai priimti didžiuosius laivus - tiek laivą-dujų saugyklą "Independence" (ilgis - 294 m, plotis - 46 m), tiek dujovežį "Golar Seal" (ilgis - 281 m, plotis - 43 m ), tiek kruizinį milžiną "Celebrity Eclipse", kurio ilgis prilygsta trijų futbolo aikščių ilgiui, o aukštis yra didesnis nei dvidešimties aukštų namas (ilgis - 317 m, plotis - 37 m, aukštis - 61 m).

Svarbiausia, pasak Uosto direkcijos vadovo, kad Klaipėdos uostas iš fiderinio tampa krovinių paskirstymo centru. Didieji laivai iš tolimų užjūrio rajonų į jį atgabena konteinerius, birius krovinius, kuriuos mažesni laivai išplukdo į kitus Baltijos jūros regiono uostus.

Praėjusią savaitę Lietuvos pramonės, prekybos ir amatų asociacija apdovanojo Uosto direkciją Lietuvos eksporto prizu už puikius 2014 m. rezultatus. Įmonės pajamos iš pardavimo per metus padidėjo 9 proc., krova išaugo 3 mln. tonų, t. y. 9 proc., atsirado naujas krovinys - suskystintosios gamtinės dujos.

Tokių rezultatų pasiekta todėl, kad 2013-2014 metais į Klaipėdos uosto infrastruktūrą Uosto direkcija investavo rekordiškai daug lėšų.

"Per pastaruosius porą metų į uosto infrastruktūrą investavome apie 117 mln. eurų. Nėra jokių abejonių, kad būtent investicijos deda pagrindą mums siekti naujų aukštumų. Uosto direkcija jau ne kartą įrodė, kad kokybiškos ir savalaikės investicijos sudarė visas sąlygas kurti planus ir juos įgyvendinti. Džiaugiamės, kad Uosto direkcija ir uosto operatoriai dirba kaip partneriai ir vieni kitais gali pasitikėti", - teigė A. Vaitkus.

Ateityje - itin svarbūs darbai

Vienas esminių šių metų Uosto direkcijos uždavinių -pasirūpinti reikiamu gyliu prie krantinių, ypač pietinėje uosto dalyje. "Vadovaujamės nuostata, kad uostą turime vystyti tolygiai. Neužtenka pagilinti kanalą, reikia tam tikrą gylį pasiekti ir prie krantinių, kur generuojamas didelis krovinių kiekis", - sako A. Vaitkus.

Ateityje planuojamas uoste 17 m gylis iki pat pietinės dalies. Reikės ne tik gilinti patį laivybos kanalą, bet ir tobulinti uosto vartus, pasukant išorinę laivybos kanalo dalį ir padarant kanalą tiesesnį.

"Neturime kito pasirinkimo, nes "Baltmax" tipo laivai yra didžiausia mūsų siekiamybė. Belto sąsiauryje gylis - 17 m, dominuojanti tokių laivų maksimali grimzlė - apie 15 m. Taigi gilinimo programa yra vienas esminių uždavinių. Dar viena iš Uosto direkcijos siekiamybių 2015-aisiais - spręsti uosto geležinkelio infrastruktūros klausimus. Be to, labai svarbu laiku parengti uosto bendrąjį planą. Tuomet bus galima vystyti visas uosto dalis - tiek pietinę, tiek šiaurinę, nagrinėti galimybes rengti išorinį uostą ties šiauriniu molu. Taip pat labai svarbu suformuoti papildomus žemės sklypus pietinėje dalyje bei svarstyti III Klaipėdos vandenvietės iškeldinimo galimybes", - kalbėjo Uosto direkcijos vadovas.