Dienpinigių klausimas - geresniems laikams

Dienpinigių klausimas - geresniems laikams

Lietuva liko vienintelė šalis Europoje, kurioje užmokestis jūrininkams mokama pagal iš sovietmečio išlikusią sistemą. Jos jau nebėra net Rusijoje. Tačiau Lietuvos jūrininkai sunkmečio akivaizdoje kelti šį klausimą kol kas nesiryžta. Manoma, jog šiuo metu geriausia būtų išsaugoti darbo vietas, t. y. laivus, plaukiojančius su Lietuvos vėliava.

Dienpinigiai buvo vienas iš svarbių klausimų, aptartų Lietuvos jūrininkų sąjungos (LJS) ataskaitinėje ir rinkiminėje konferencijoje.

Lazda su dviem galais

Šiuo metu su Lietuvos vėliava plaukiojančiuose laivuose jūrininkų atlyginimas susideda iš dviejų dalių - atlyginimo ir vadinamų dienpinigių dalies. Pastaroji sudaro 50-60 proc. jūrininkų atlyginimo. Tačiau mokesčiai mokami tik nuo pirmos dalies. Tad jūrininkai po to gauna beveik du kartus mažesnę pensiją. Pavyzdžiui, jeigu jūrininkas uždirbo per mėnesį 5 000 Lt, tai jis gauna pensijos ne 1 500 Lt, o vos 1 000 Lt.

Dienpinigių įtraukimo į atlyginimą arba formalizavimo klausimą LJS kėlė jau ne kartą ir gana aštriai, netgi ketinta imtis drastiškų priemonių. Problema ta, kad tada laivybos kompanijoms, t. y. darbdaviams reikėtų mokėti žymiai daugiau mokesčių ir tai gerokai padidintų jų išlaidas darbo užmokesčiui, kuris ir taip sudaro gana ženklią kaštų dalį. Jau buvo parengta ir įstatymo pataisa, pagal kurią dalį tų padidėjusių mokesčių būtų mokėjęs darbdavys, o dalį dengtų valstybė. Tačiau tuometinis prezidentas Valdas Adamkus vetavo tą pataisą, tam, kad ji būtų priimta Seime, pritrūko dviejų balsų.

Diskusijose pasisakę jūrininkai pageidavo, kad šis klausimas galu gale būtų išspręstas. LJS pirmininkas Petras Bekėža, vėl išrinktas naujai ketverių metų kadencijai, konferencijoje aiškino, kad šitas klausimas nėra pamirštas, bet dabar turint omenyje ekonominės krizės pasekmes jis yra šiek tiek pristabdytas. Baiminamasi, kad gali nebelikti laivų su Lietuvos vėliava, kaip atsitiko Latvijoje.

LJS AB "DFDS Seaways" ir AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" profsąjungos skyrių vadovo Vygandas Čijunskas prisipažino nežinąs, kaip reikia elgtis dienpinigių atžvilgiu. Mat Lietuvos laivybos kompanijų vadovai sako, kad tokiu atveju jie vietoj Lietuvos jūrininkų pradėtų samdyti užsieniečius. Darbdaviai grasina keisti savo laivuose Lietuvos vėliavą. Sakoma, jog laivui perregistruoti kitoje šalyje pakanka dviejų savaičių. V. Čijunsko manymu, dienpinigių klausimu, kur lazda turi du galus, būtina ieškoti kompromisų, antraip gali liūdnai baigtis.

Kils minimumas

Beje, nuo kitų metų Tarptautinė transporto darbuotojų federacija (ITF) didina jūrininkams minimalius vidutinius mėnesio atlyginimus, kurie nebuvo keliami nuo 2008-ųjų. Šiemet minimalus vidutinis kvalifikuoto jūreivio atlyginimas (jis yra laikomas baziniu, kitiems atlyginimams taikomas tam tikras koeficientas) laivuose, plaukiojančiuose su nacionalinėmis vėliavomis, buvo 545 JAV dolerių, bendras minimalus mėnesio atlyginimas, skaičiuojant viršvalandžius ir kt. - 957. Nuo kitų metų jie bus atitinkamai 555 ir 975, nuo 2013-ųjų - 568 ir 998, nuo 2014-ųjų - 585 ir 1028.

Laivuose, plaukiojančiuose su vadinamosiomis patogiomis vėliavomis, šiemet kvalifikuoto jūreivio minimalus atliginimas buvo 1 675 JAV dolerių, kitąmet bus 1 709, nuo 2013-ųjų - 1 752, nuo 2014-ųjų - 1 806 dolerių. Pastaruosiuose laivuose jūrininkai neturi jokių socialinių garantijų.

Pasak P. Bekėžos, Lietuvoje tas minimumas viršijamas. Šiemet labai aktyviai vyko LJS derybos su AB "DFDS Seaways" dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Derybos buvo tokios įtemptos, kad šios kompanijos jūrininkai netgi apkaltino P. Bekėžą dirbant darbdavio naudai. Tačiau pasiektas rezultatas - bendrovė per trejus metus padidins atlyginimus jūrininkams 8 proc. Atlyginimas didinti "DFDS Seaways" skirs 3,7 mln. Lt.

O su "Lietuvos jūrų laivininkyste" derybose dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo sutarta atlyginimų klausimo nekelti iš esmės iki kitų metų liepos, išskyrus kai kuriuos atvejus, nes jos padėtis kritiška. AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" padėtis itin įtempta. Pasak V. Čijunsko, viskas daroma tam, kad ji nebankrutuotų, kad kaip nors prasilaikytų, nes priešingu atveju, jūrininkai netektų darbo vietų. Todėl profsąjungos vadovo manymu, šiuo atveju reikėtų geriau stengtis išlaikyti darbo vietas. Problema rasti darbo tarptautinėje rinkoje iškyla jūrininkams, kuriems per 40 metų. Šiuo metu nemažai jūrininkų neturi darbo, o daugiausia vyresnio amžiaus jūrininkų dirba būtent "Lietuvos jūrų laivininkystėje".

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Raktažodžiai

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder