Iki 2011 metų uoste atliekant gilinimo ir valymo darbus buvo vadovaujamasi Uosto gilinimo ir grunto tvarkymo taisyklėmis, kurios nuo 2002 m. vadinamos tiesiog grunto tvarkymo taisyklėmis. 2011-aisiais senąją tvarką sujaukė aplinkos apsaugos normatyvinis dokumentas LAND 46A-2002, reglamentuojantis užteršto grunto tvarkymą.
Anksčiau užterštumo tributilalavu tyrimus atlikti buvo būtina tik tokiu atveju, jeigu grunte būdavo aptikta sunkiųjų metalų. Pagal 2011 metų Aplinkos ministerijos LAND redakciją, visuose mėginiuose turi būti nustatomas tributilalavo kiekis. Leistina norma - 0,1 miligramo viename kilograme sausos medžiagos. Jeigu ši norma viršijama, toks gruntas negali būti gabenamas gramzdinti į jūrą. Pagrindinis uosto akvatorijos taršos šaltinis, kuriame buvo tributilalavo - tai dažai, ilgą laiką naudoti laivų statybos srityje - jais buvo dažomi laivų korpusai, kad neapaugtų dumbliais. Dabar jie jau uždrausti. Užteršto grunto yra likę tik tose vietose, kur buvo naudojami tie dažai, t. y. visoje Malkų įlankoje, AB "Klaipėdos laivų remontas" akvatorijoje.
Naujoji LAND redakcija iš esmės apribojo veiklą Malkų įlankoje, nes praktiškai visuose grunto pavyzdžiuose užterštumo tributilalavu normos yra didesnės už leistinas. Preliminariais apskaičiavimais, Malkų įlankoje reikia išvalyti apie 100 tūkst. kub. m grunto.
Negana to, planuota nuo 2015 metų tribubutilalavo normą sumažinti iki 0,06 miligramo. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija veda derybas su aplinkos apsaugos pareigūnais. Ji siūlo numatytą dar griežtesnį reikalavimą tributilalavo kiekio atžvilgiu atidėti iki 2018-2020-ųjų. Planuojama, kad iki to laiko visa Malkų įlankos akvatorija bus išvalyta ir daugiau uostas tokių didelių taršos šaltinių neturės. Pasak Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, pastaruoju metu padaugėjo sąlyčio taškų su Aplinkos ministerija.
Be visų kitų dalykų, pailgėjo pati procedūra norint pradėti valymo darbus, nes Lietuvoje nėra laboratorijos, kurioje būtų tiriamas tributilalavo kiekis.
Be to, Uosto direkcijos specialistai siūlo keisti ir mėginių ėmimo tvarką. Jie pageidauja, kad leidimai atlikti valymo darbus visoje uosto akvatorijoje būtų išduodami visiems metams. Nes šiuo metu gaunant leidimus atskiriems valymo darbams gaištama daug laiko. A. Kamarausko teigimu, gilinimo darbai uoste nėra pakankamai reglamentuoti. Kyla problemų ir dėl iškasto grunto apskaitos, kai kiekis skiriasi nuo nurodytojo žurnaluose.
Neseniai vykusiame Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje nutarta pavesti Uosto direkcijai parengti Malkų įlankoje esančio sąnašinio grunto gramzdinimo jūroje galimybių tyrimą ir pagrindimą.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą