Dėl žemės nuomos iki šiol patiriama nuostolių

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, užuot gavusi normalų žemės nuomos mokestį už teritoriją, kurią anksčiau nuomojosi dabar bankrutuojanti UAB "Klaipėdos hidrotechnika", priversta tenkintis, ir tai tik nuo šių metų rugpjūčio, po 20 tūkst. Lt per mėnesį. [CITATA] Teisminiai ginčai dėl šios teritorijos nuomos iki šiol dar nėra pasibaigę, ir Uosto direkcija jau apie ketverius metus patiria nuostolių. Negana to, ji dar priversta bylinėtis ir dėl sargo būdelių.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Teisės departamento direktoriaus Lino Rudžio teigimu, anksčiau susikaupęs direkcijoje didelis bylų skaičius po truputį mažėja. Pavyzdžiui, nuo šių metų pradžios įvairių procesinių stadijų bylų sumažėjo apie 20 vienetų.

Bylų, kad Uosto direkcija būtų neteisėtai atleidusi darbuotoją, nebėra. Visos jos baigtos arba Uosto direkcijos laimėjimu, arba šalių susitarimu. L. Rudžio teigimu, visos išeitinės kompensacijos, numatytos teismo sprendimuose, yra sumokėtos ir tęstinių mokėjimų nėra. Tačiau dar ne visi klausimai išspręsti. Šiuo metu teismuose yra likusios dvi bylos, susijusios su darbo santykiais.

Teisės departamento vadovas tvirtina, kad Uosto direkcija stengiasi spręsti visus ginčus taikiai, mat bylinėjimasis bet kokiu atveju yra brangus procesas, nes tenka mokėti žyminį mokestį, atstovavimo išlaidas, už ekspertizę, kurios išlaidos gana didelės, ir kt. Tačiau ne visada tai priklauso nuo jos norų.

Nagrinėjamas apeliacinis skundas

Bendrovė "Klaipėdos hidrotechnika" žemės nuomos mokesčio Uosto direkcijai nemoka jau nuo 2009 metų pabaigos. Tad direkcija ilgą laiką iš tos teritorijos negavo jokių pajamų ir patyrė nuostolių, nes į jos infrastruktūrą buvo įdėtos investicijos, kurios nėra atsipirkusios - nebuvo krovinių srauto, žemės nuomos mokestis nebuvo mokamas.

Uosto direkcija skaičiuodavo žemės nuomos mokestį ir pateikdavo sąskaitas "Klaipėdos hidrotechnikai", tačiau ši nemokėdavo ir gerokai įsiskolino. Nuomos sutartis su "Klaipėdos hidrotechnika" buvo nutraukta 2011-aisiais. Kadangi jai šiuo metu yra iškelta bankroto byla, o Uosto direkcija su savo reikalavimais atsidūrė bendroje kreditorių eilėje, pasak L. Rudžio, labai nedidelė tikimybė, kad direkcija atgaus bent kažkiek žemės nuomos mokesčio.

Šiemet lapkričio 28 d. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtas "Klaipėdos hidrotechnikos" apeliacinis skundas dėl vienašalio žemės nuomos sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Koks bus teismo sprendimas, šiandien dar nėra žinoma. Pasak L. Rudžio, jeigu teismas pripažins, kad žemės nuomos sutartis nutraukta pagrįstai, jeigu tai bus tikrai laisva teritorija, tada Uosto direkcija galės atlikti tokius veiksmus, kurie yra Uosto įstatyme, t. y. išnuomoti žemę konkurso būdu kažkam kitam. Teisės departamento vadovo teigimu, UAB "Kamineros" krovinių terminalas pirmumo teisės į žemės nuomą dėl to, kad nuomojasi pastatus šioje teritorijoje, neįgis.

Ieškota išeities

Siekiant, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" nuomota teritorija nemerdėtų nežinia kiek laukiant kažko, ieškota sprendimo, kaip Uosto direkcija iš šios teritorijos galėtų gauti nors šiek tiek pajamų. Pasinaudota situacija, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" bankroto administratorius išnuomojo teritorijoje esančius statinius kitam ūkio subjektui, t. y. UAB "Kamineros" krovinių terminalui.

Uosto direkcija pareikalavo iš statinių nuomininko mokėti mokestį už faktinį žemės, esančios po pastatais, naudojimą ir šiandien jis moka tokį mokestį nuo šių metų rugpjūčio. Taigi dabar Uosto direkcija kiekvieną mėnesį gauna apie 20 tūkst. Lt pajamų.

Kadangi ši teritorija kaip uosto žemė niekam nėra išnuomota, tokios veiklos kaip krova joje kol kas nėra. Uosto kapitono Adomo Aleknos teigimu, prie minėtoje teritorijoje esančių krantinių dabar švartuojami pagalbiniai laivai, kurie dirba statant suskystintųjų gamtinių dujų terminalą. Tačiau tie laivai, kurie atlieka darbus, susijusius su uosto infrastruktūros plėtra, yra atleidžiami nuo uosto rinkliavų, tad iš jų pajamų negaunama.

"Nenormalu, kad Uosto direkcija negauna pajamų iš sukurtos infrastruktūros, naudojamos pagal paskirtį. Tai gana patraukli teritorija, esanti geroje vietoje, ir turėtų generuoti visai kitas pajamas nei gaunamos šiandien arba buvo gaunamos praeityje. Tačiau ši situacija šiandien jau artėja prie pozityvios baigties. Kai baigsis teisiniai ginčai, tikimės klausimą išspręsti iš esmės", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Neleido susitarti dėl būdelių

Uosto direkcija ir Susisiekimo ministerija yra priverstos bylinėtis su LKAB "Klaipėdos Smeltė" dėl sargo budelių.

Uosto direkcija įgyvendino projektą, kurio labai nedidelį darbų procentą sudarė senų sargo būdelių perkėlimas į kitą vietą. "Smeltė" savo lėšomis pastatė konteinerines būdeles, bet, kai 2010 metais Registrų centre buvo registruojami atlikti darbai vertinant visą projektą, viskas buvo registruota Uosto direkcijos vardu, įskaitant ir tas sargo būdeles.

Vieną kartą byla buvo jau pradėta ir, pasak L. Rudžio, buvo mėginama taikiai išspręsti šį ginčą, netgi buvo pasirašyta taikos sutartis, tačiau teismas jos netvirtino. Kadangi tai yra turtas, registruotas Lietuvos Respublikos vardu (jo vertė - apie 100 tūkst. Lt), tokia sutartis, anot teismo, prieštarautų imperatyviems įstatymo ar teisės aktų reikalavimams. Mat valstybės turtui valdyti, naudoti ir disponuoti yra nustatyta speciali tvarka ir šalys negali susitarti taikos sutartimi, t. y. Uosto direkcija perleisti turto "Smeltei".