Dėl rezervinių teritorijų - į Konstitucinį Teismą

Dėl rezervinių teritorijų - į Konstitucinį Teismą

Uostamiesčio Savivaldybė ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija dar pernai pradėjo bylinėtis dėl specialiojo plano sprendinių uosto rezervinėje teritorijoje prie šiaurinio molo. Šiemet liepą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui priėmus nutartį, bylinėjimąsi joms teks pradėti iš pradžių. Tačiau tiek vienos, tiek kitos pusės juristai mano, kad ši byla gali būti baigta taikos sutartimi. Priešingu atveju Savivaldybės koziris tolesniame teisminiame ginče - Vyriausybės nutarimas, nenustatęs uosto rezervinių teritorijų taip, kaip reikalauja įstatymas. Ji pateikė prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad Uosto direkcijos ir miesto Savivaldybės interesai susikirto dėl pastarosios parengto specialiojo plano. Savivaldybės administracijos direktoriaus užsakymu rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialųjį planą parengė Vilniaus bendrovė UAB "TAEM projektų valdymas".

Problema ta, kad tas planas apėmė ir uosto rezervinę teritoriją Melnragėje prie šiaurinio molo, kad jis nebuvo derinamas su Uosto direkcija, kad jo rengėjai neatsižvelgė į pastarosios pastabas. Savivaldybė teisinosi, kad tai rajono lygmens specialusis planas, kad jo derinti su uostu nebūtina, o bendra viešojo svarstymo procedūra buvusi atlikta. Jos specialistai manė, kad specialusis planas negali būti skundžiamas, nes tai norminis teisės aktas, bendro pobūdžio planas, kad Uosto direkcija neturi teisės ginčyti šio plano teisėtumo.

Nepaisant gerų abiejų institucijų atstovų norų pernai taikiai susitarti nepavyko. Uosto direkcija vis dėlto kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (KAAT) prašydama panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos 2014 m. liepos 2 d. įsakymą "Dėl rekreacinių teritorijų nuo Švyturio g., Melnragės, Girulių iki Karklės dviračių takų, paviršinių nuotekų, upelių sutvarkymo ir kraštovaizdžio specialiojo plano patvirtinimo", Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Klaipėdos teritorijų planavimo statybos valstybinės priežiūros skyriaus 2014 m. birželio 10 d. patikrinimo akto išvadą, šio skyriaus 2014 m. liepos 9 d. sprendimą ir įpareigoti jį atlikti pakartotinį specialiojo plano vertinimą bei duoti nurodymą specialiojo plano rengėjams specialiojo plano sprendinius derinti su Uosto direkcija ir iš jos gauti planavimo sąlygas.

LVAT skundą patenkino

Šiemet vasario 10 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas bylą nutraukė, tad Uosto direkcija kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą (LVAT). Šiemet liepos 15 d. LVAT teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria patenkino Uosto direkcijos atskirąjį skundą. LVAT panaikino Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. vasario 10 d. nutartį ir administracinę bylą grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. LVAT nutartis neskundžiama.

LVAT konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas faktinėms bylos aplinkybėms ir nepagrįstai nutraukė administracinę bylą.

Pasak Uosto direkcijos Teisės departamento direktoriaus Lino Rudžio, KAAT klausimo iš esmės nenagrinėjo konstatuodama, kad minėtas specialusis planas yra neginčytinas norminis aktas. LVAT priėmus minėtą nutartį dabar KAAT turėtų bylą nagrinėti iš esmės.

"Dabar Klaipėdos apygardos administracinis teismas bet kuriuo atveju turi nagrinėti bylą, nes mūsų pareiškimas, kurio teismas nusprendė nenagrinėti, tebėra pateiktas. Dabar jis turi būti nagrinėjamas", - sakė L. Rudys.

Anot jo, jeigu Savivaldybė ir Uosto direkcija susitars, ši byla bus baigta taikos sutartimi, o jeigu ne, direkcijos pareiškimas bus nagrinėjamas iš esmės.

Pasak L. Rudžio, Uosto direkcija rengiasi artimiausiu metu išsiųsti Savivaldybei savo pasiūlymus raštu. "Siūlysime sustabdyti specialiojo plano sprendinių galiojimą toje dalyje, kuri yra uosto rezervinė teritorija. Tai mes siūlėme daryti ir prieš prasidedant bylinėjimuisi", - sakė Uosto direkcijos juristas.

Pasak jo, tie sprendiniai negali galioti uosto rezervinėje teritorijoje tol, kol nėra parengtas bendrasis planas, kol nėra aišku, kas konkrečiai toje teritorijoje bus daroma ir kiek būtent tos teritorijos prireiks uosto plėtrai. Uosto direkcija netrukus pradės rengti uosto bendrąjį planą (BP), kuriame bus numatyta bei suplanuota ir ši teritorija.

Pasikeitė įstatymas

Savivaldybės Teisės skyriaus vedėjas Andrius Kačalinas teigia, kad KAAT pasakęs, jog Uosto direkcija apskritai negali ginčyti to specialiojo plano. LVAT, anot Savivaldybės juristo, irgi sutiko, kad specialusis planas yra norminis teisės aktas, bet, atsižvelgdamas į tai, kad nuo 2014 metų sausio 1 d. pasikeitė Teritorijų planavimo įstatymas ir suteikė teisę visiems suinteresuotiems asmenims esant tam tikroms nenumatytoms sąlygoms ginčyti netgi miesto BP, nusprendė, kad Uosto direkcija gali kvescionuoti minėtą planą.

"Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pasakė, kad byla tuo pagrindu negalėjo būti nutraukta. Dabar Klaipėdos apygardos administracinis teismas turėtų iš naujo nagrinėti, ar yra prielaidų Uosto direkcijai ginčyti minėtą planą. Kitaip sakant, grąžino mus į pradinę instanciją ir dabar viskas tarsi prasideda iš pradžių. Jeigu būtų nuspręsta, kad Uosto direkcija gali ginčyti tą planą, tada byla būtų nagrinėjama iš esmės, būtų vertinami sprendiniai", - sakė A. Kačalinas.

Savivaldybės juristo manymu, ko gero, bus pasirinktas taikus šio ginčo sprendimo būdas. Anot jo, jau ir prieš pradedant bylinėtis kompromisas buvo beveik pasiektas, nesutarta tik dėl vienos formuluotės. "Bylinėjimasis užsitęsė, gali prasidėti antras ratas, tad, manau, reikia vėl susėsti prie bendro stalo abiem institucijoms, susitarti ir nesibylinėti", - sakė A. Kačalinas.

Nuogąstavimai perdėti

Paklaustas, ar minėtas specialusis planas galėtų trukdyti rengiant tiek uosto, tiek miesto BP, A. Kačalinas atsakė: "Bendrasis planas yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas nei specialusis planas. Negali taip būti, kad rengiant BP nebūtų galima keisti specialiųjų planų sprendinių. Dalis jų galbūt bus integruoti į BP, dalis panaikinta. Specialusis planas nėra toks dokumentas kaip detalusis planas, kurį turėdamas gauni statybos leidimą ir statai. Todėl Uosto direkcijos nuogąstavimai, mūsų manymu, yra perdėti. Juo labiau kad ji planuoja rengti uosto, kaip ypatingos valstybinės svarbos objekto, bendrąjį planą. Tai reiškia, kad jis turės prioritetą visų kitų bendrųjų planų atžvilgiu. Todėl mes nesuprantame tos perdėtos Uosto direkcijos baimės", - sakė A. Kačalinas.

Jo teigimu, LVAT pasakė labai įdomų dalyką - norint įgyvendinti Savivaldybės specialiojo plano sprendinius reikėtų dar rengti papildomus planavimo dokumentus - ar detalųjį planą, ar pan., t. y. dar reikalingas tarpinis dokumentas.

Pasak L. Rudžio, Uosto direkcijai nerimą kelia tai, kad remiantis tuo specialiuoju planu uosto rezervinėje teritorijoje jau planuojami rekreaciniai takai, statiniai, visiškai nesusiję su uosto veikla. Be to, tie planai esą kaip faktas jau keliami ir į kitus dokumentus.

Baimintis reikėtų BP

"Mūsų planas tiesiogiai neužkerta Uosto direkcijai perspektyvų vystyti teritoriją. Jis nėra detalusis planas, tad nenumato jokių užstatymo rodiklių - nei aukštingumo, nei intensyvumo, nei tankumo. Pavaizduotas dviračių takas šalia AB "Klaipėdos nafta" nuomojamos teritorijos yra dabar jau esantis gruntinis takas. Kadangi jis yra, tad žmonės juo ir važiuoja", - kalbėjo A. Kačalinas.

Jo manymu, Uosto direkcija turėtų baimintis ne to specialiojo plano, o miesto BP sprendinių, nes jie yra didžioji kliūtis vystyti tą teritoriją. Tai jie numato, kad ten yra miškų ūkio paskirties žemė. "Joje vystyti kokią nors pramoninę ar gamybinę veiklą nepakeitus Bendrojo plano nebūtų galima. Turint omenyje tai, kad pagal BP aplinkui yra miškai, kovoti dėl dviračių tako specialiajame plane beprasmiška. Jeigu už specialųjį planą svarbesnis dokumentas - Bendrasis planas toje vietoje nenumato pramoninės teritorijos, tai kokia prasmė kovoti dėl to takelio?" - klausė A. Kačalinas.

Prašo kreiptis į KT

A. Kačalino teigimu, Klaipėdos savivaldybė yra pateikusi prašymą KAAT kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), nes prie Vyriausybės nutarimo, kuris apibūdina uosto teritorijos, akvatorijos rezervines ribas, nėra pridėta jokių planų, apibrėžiančių teritorijų ribas, todėl neįmanoma nustatyti, kur iš tikrųjų baigiasi tos rezervinės teritorijos.

"Tam, kad galėtume tiksliai įvertinti, kur yra uosto rezervinių teritorijų ribos, turime jas matyti grafiškai. Situacija tokia. Vyriausybės nutarimo priede yra išvardintos uosto rezervinės teritorijos, paminėtas plotas, sklypo numeris ir pavadinimas, pavyzdžiui, teritorija prie "Klaipėdos naftos". Su specialistais pradėjome gilintis, kur yra autentinės uosto rezervinės teritorijos. Paaiškėjo, kad Vyriausybės nutarimas neturi jokių priedų - nei planų, nei žemėlapių. Bendrajame plane dalis tų teritorijų yra pažymėtos, bet, pavyzdžiui, tas plotas prie "Klaipėdos naftos", kuris pažymėtas Vyriausybės nutarime, nesutampa su plotu, kuris yra pavaizduotas BP. Sakoma, esą buvęs kažkoks dokumentas, planas, bet nei jį kas patvirtino, nei kas priėmė. Tiesiog kažkokie specialistai jį pasirašė ir esą pagal jį Vyriausybės nutarime sužymėti sklypų pavadinimai. Paaiškėjo, kad tie sklypai teisiškai nebuvo registruoti, taigi nėra registruotų uosto rezervinių teritorijų sklypų", - aiškino A. Kačalinas.

Valstybinio jūrų uosto įstatymas teigia, kad uosto rezervinės teritorijos nustatomos tik Vyriausybės nutarimu, o ne Klaipėdos miesto bendruoju planu. Pasak Savivaldybės juristo, vyrauja neapibrėžtumas, neaiškumas, tad teigti juridiškai, kad Vyriausybės nutarimas nustato uosto rezervines teritorijas, konkrečiai jas pažymėdamas, negalima. Neparodoma, kurioje vietoje yra tas plotas, pavyzdžiui, į kurią pusę nuo "Klaipėdos naftos".

"Savivaldybės administracija priėjo prie išvados, kad uosto rezervinės teritorijos nustatytos teisiškai nekorektiškai, ydingai ir ne iki galo, tad gintis uosto rezervinės teritorijos statusu negalima. Užtat ir pateikėme prašymą KAAT, kad jis kreiptųsi į KT. Konstitucinis Teismas pasakys, ar iš tikrųjų uosto rezervinės teritorijos yra nustatytos, ar ne. Mes manome, kad jos nenustatytos, oficialiai pateikėme teismui prašymą ištirti tą dalyką. Jeigu mes su Uosto direkcija nesusitarsime taikiai, laikysimės tos pozicijos, kad Vyriausybės nutarimas uosto rezervinių teritorijų taip, kaip reikalauja įstatymas, nenustatė", - sakė A. Kačalinas.

Uosto rezervinės teritorijos yra paliktos uosto plėtrai. Jeigu jos tam būtų naudojamos, turėtų būti įtrauktos į uosto teritoriją. Rezervinėje teritorijoje uostas negali šeimininkauti 100 proc., tačiau dėl tokio statuso joje yra taikomi tam tikri apribojimai.

Šiuo metu skaitomiausi

Skaitomiausi portalai

Šiuo metu skaitomiausi

Šiuo metu skaitomiausi

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder