JKKT nariams buvo sunku susigaudyti, kam reikia tos Jūrininkų gerovės tarybos. "Yra Uosto įstatymas, įpareigojantis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją rūpintis užsienio jūrininkų gerove. Jeigu įstatymas nevykdomas, siūlau paduoti Vyriausybę į teismą. Negi mes steigsime tarybą, kad ji priverstų vykdyti įstatymą?" - klausė JKKT narys kapitonas Sigitas Šileris.
Pastato išlaikymas kainuoja
Uosto direkcija įstatymą lyg ir vykdo. Šiemet jūrininkų gerovei ji skyrė 40 tūkst. Lt. Tačiau, pasak Jūrininkų centro arba VšĮ Tarptautinės jūrininkų konsultavimo misijos vadovo Algirdo Grybo, vien tik 600 kv. m ploto Jūrininko centro pastato išlaikymas reikalauja 87 tūkst. Lt per metus. Jis apgailestavo, kad jūrininkų bendruomenė jau prarado Liudviko Stulpino, pirmojo Klaipėdos uosto kapitono, namą, kuriame norėta įkurti technikos muziejų, nes Uosto direkcijai 400 kv. m ploto pastato išlaikymas per metus kainavo apie 7 tūkst. Lt.
A. Grybo teigimu, jūrininkų gerove turėtų būti rūpinamasi kasdien nuo 9 iki 23 val., tad reikėtų 8 darbuotojų. Jų atlyginimas, kadangi jie turi kalbėti mažiausiai dviem užsienio kalbomis, turėtų būti bent jau po 1500 Lt per mėnesį. Taigi vien tik jiems išlaikyti reikėtų apie 200 tūkst. Lt.
Keista, kad Uosto direkciją Uosto įstatymas lyg ir įpareigoja rūpintis jūrininkų socialiniu ir buitiniu aptarnavimu, tačiau ji savo biudžete negali numatyti tokios paramos ir tai apiforminama kaip atsiskaitymas su Jūrininkų centru už reklamą. JKKT pirmininko Petro Bekėžos manymu, Uosto direkcija arba pati turi imtis užsienio jūrininkų socialinio ir buitinio aprūpinimo funkcijos, arba pirkti tokią paslaugą kad ir iš Jūrininkų centro.
Nuo pat 2005-ųjų, kai už Tarptautinio jūrininkų gerovės komiteto skirtus daugiau kaip 1 mln. JAV dolerių buvo pastatytas Jūrininkų centras Agluonos gatvėje Klaipėdoje, jo vadovas yra priverstas prašyti išmaldos pastato išlaikymui. Tiesa, Uosto direkcija dar prieš paimant paramą ir pradedant statybas įspėjo, kad tą pastatą reikės išlaikyti.
Pasak A. Grybo, nuo pat pirmųjų Lietuvos nepriklausomybės dienų užsienio jūrininkų gerovės Lietuvos uoste klausimu rūpinasi viena Lietuvos jūrininkų sąjungos taryba. Anot jo, šis rūpestis tiek uostui, tiek miestui yra kaip šuniui penkta koja. Ir taip yra todėl, kad susiformavęs abejingas požiūris į šią veiklą. Beje, jis kinta keičiantis Uosto direkcijos vadovams. "Aš pasigendu to, kaip vertinamas jūrininkas uoste", - sakė A. Grybas, dar pasigendąs ir rūpinimosi jūrininkais veiklos koordinavimo. Beje, kiti JKKT nariai pasigedo tokios veiklos apibrėžtumo ir konkretumo.
Išrengia iki apatinių
Pasak A. Grybo, per metus į Klaipėdos uostą užsienio laivais atvyksta 60-80 tūkst. jūrininkų, iš kurių 70 proc. pirmą kartą aplanko Lietuvą. Todėl jiems Jūrininkų centras - šalies vizitinė kortelė.
Kaip vieną iš didesnių problemų jis įvardino užsienio jūrininkų apiplėšimą Klaipėdos mieste. Prie didžiųjų prekybos centrų jūrininkus, dažniausiai filipinus, kinus ar indus, "žvejoja" prostitutėmis apsimetusios moterys, veikiančios su bendrais, o paskui jomis patikėję jūrininkai išrengiami iki apatinių. Galbūt ir patys jūrininkai iš dalies kalti, tačiau, A. Grybo manymu, jie turi būti bent jau informuoti apie mieste tykančius pavojus.
Negana to, pastaruoju metu kai kurios uosto kompanijos sustabdė Jūrininkų centro darbuotojų patekimą į uosto teritoriją. Pasak Lietuvos jūrininkų sąjungos, kuriai priklauso minėtas Jūrininkų centras, pirmininko Petro Bekėžos, centras specialiai juodinamas dėl konkurencijos. Mat į laivus ateina žmonės ir parduoda jūrininkams ryšio korteles už 20 Lt, kai tuo tarpu Jūrininkų centro darbuotojai siūlo perpus pigesnes korteles.
Kreipsis ir į Uosto tarybą
Kilus ginčui dėl Jūrininkų gerovės tarybos reikalingumo, P. Bekėža paaiškino, kad Lietuva jau ratifikavo Tarptautinės darbo organizacijos konvenciją dėl darbo jūrų laivyboje, kuri Lietuvoj pradės galioti nuo kitų metų rugpjūčio 20 d. Toji konvencija reikalauja, kad jūrininkų socialinį ir buitinį aptarnavimą ant savo pečių prisiimtų valstybė. Beje, toji konvencija reikalauja, kad jūrininkus aptarnaujantys darbuotojai galėtų laisvai patekti į uostų terminalus.
JKKT narys, Lietuvos saugios laivybos administracijos direktorius Evaldas Zacharevičius informavo, jog šiuo metu Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo bei Sveikatos ministerijos yra įpareigotos parengti Lietuvos įstatymų poįstatyminius aktus, kad jie atitiktų minėtos konvencijos reikalavimus. Jis ir pasiūlė kreiptis į šias ministerijas dėl minėtos tarybos, kurios nariai būtų visų suinteresuotų pusių atstovai, sudarymo.
Toji taryba galėtų įpareigoti ar Uosto direkciją, ar Lietuvos saugios laivybos administraciją imtis užsienio jūrininkų socialinio ir buitinio aptarnavimo funkcijos ir numatyti tam finansinę eilutę jų biudžete.
Po ilgų ginčų vis dėlto nuspręsta, kad dėl jūrininkų saugumo užtikrinimo, dėl leidimų patekimo į uostą peržiūrėjimo būtina kreiptis į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybą. Jeigu Uosto direkcija negalės skirti lėšų tiek, kiek reikia Jūrininkų centrui išlaikyti ir minėtai funkcijai atlikti, uosto taryboje reikia kalbėti apie tam tikros rinkliavos įvedimą.
Rašyti komentarą