Dėl išorinio uosto vėl ketina klausti gyventojų nuomonės

"Tai, kad uostas turi savo piešinėlius, mums visiškai netrukdo rengti miesto bendrąjį planą. Kaip uostas susidėliojo keturis galimus savo plėtros variantus, taip mes dėliojamės savo. Diskutavome, ar turėtume žaisti bandomą primesti uosto žaidimą - imti tuos keturis uosto variantus ir bandyti pagal juos veidrodiniu principu planuoti miestą savo pusėje. Jeigu eitume tokiu primityviu keliu, pagal IV variantą turėtume rodyti, kad iškraustome visą Melnragę. Toks žaidimas tikrai neturi prasmės, todėl mes dėliosime savo variantus", - po pasitarimo dėl rengiamo miesto bendrojo plano (BP) sakė Klaipėdos vicemeras Artūras Šulcas.

Pasak jo, I ir II uosto plėtros variantai leistų jam krovą padidinti 3 kartus ir tai esąs jau labai ambicingas projektas. Tačiau šiuo atveju nebūtų didelės intervencijos į miestą ir tai jam netrukdytų planuoti savo dalykų.

Vicemero manymu, jeigu Uosto direkcija būtų privati įmonė, ji iš karto skaičiuotų kaštus, kiek atsieis darbai už uosto ribos. Šiuo atveju tai nedaroma, tad miestas pats turi apsiskaičiuoti ir samdyti tarptautinius ekspertus.

"Kai susiskaičiuosime, tada ir matysime, ką turime daryti", - sakė A. Šulcas.

Vicemero teigimu, ko gero, privalu klausti gyventojų nuomonės apie uostinę dalį - ar jie pritaria maksimaliai uosto plėtrai.

"Ar bus tokia apklausa rengiama, ar ne, turės spręsti miesto Taryba. Laiko faktorius mums nėra svarbus. Žinoma, jeigu valstybė norės važiuoti buldozeriu ir darys tai, ko nedrįso okupacijos laikais net rusai - nustumti žmones nuo jūros, tada žinosime, kad toks valstybės požiūris į žmones. O jeigu žmonėms priimtina maksimali uosto plėtra, tada ir miesto valdžia bus "už", - teigė A. Šulcas.

Beje, 2013 m. Klaipėdoje jau buvo vykdoma visuotinė gyventojų apklausa. "Ar pritariate giliavandenio uosto statybai jūroje ties Melnrage?" - toks buvo vienas iš 6 jiems pateiktų klausimų. Tąkart apklausa buvo paskelbta neįvykusia, nes iš 135 181 balsavimo teisę turėjusių klaipėdiečių apklausoje dalyvavo tik 1 640 (1,21 proc.) respondentų.

Prieš 4 metus giliavandenio uosto statyboms pritarė 539 klaipėdiečiai (33,03 proc. apklausos dalyvių), nepritarė 866 (53,06 proc.), o 227, arba 13,91 proc., neturėjo nuomonės.

"Savivaldybės vadovų ir specialistų bei planavimo kompanijos, dirbančios ir su uostu, ir su miestu, atstovų nuomone, jeigu uostas plėsis į pietus ir į šiaurę, tokiu atveju turėtų įvykti konversija centrinėje miesto dalyje. Tada nuo Varnėnų gatvės iki "Klasco" teritorijos imtinai turėtų atlaisvėti žemė miestiečių poreikiams. Visoje Europoje, kur tik uostai plėtėsi į išorę, miesto centruose, senamiesčiuose atlaisvino teritorijas. Mūsų specialistai ir planuotojai sako, kad galėtų būti toks variantas, kurį miestas galėtų rodyti savo koncepcijoje. Be abejo, mums rūpi uosto plėtra ir norime, kad jis būtų konkurencingas. Tačiau jis neturėtų būti ta kambarinė gėlė, dėl kurios reikia kirsti lubas", - aiškino vicemeras.