Dėl giliavandenio uosto statybos - piketas

Pirmadienį prie Vyriausybės rūmų rengiamas klaipėdiečių piketas prieš giliavandenio uosto statybą Klaipėdoje - atviroje jūroje priešais Melnragės gyvenvietę. Piketas rengiamas pirmojo Išorinio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) plėtros projekto įgyvendinimo komisijos posėdžio Vyriausybėje metu.

Pasak vienos iš piketo organizatorių Alinos Andronovos, protestuojama prieš buldozeriu stumiamas giliavandenio uosto statybas Klaipėdos mieste, dėl kurio ketinama iškirsti 260 ha miško. Klaipėda jau dabar pirmauja šalyje pagal taršą ir miestas užkimštas sunkiasvoriu transportu, o atsiradus uostui tarša Klaipėdoje padidės 4 kartus ar net daugiau. Klaipėdiečiai piktinasi, kad slepiama informacija apie KVJUD užsakymu atlikta galimybių studija dėl alternatyvios giliavandenio uosto statybos vietos Būtingėje.

Pajūrio bendruomenių atstovai laišku kreipiasi į aukščiausius šalies vadovus ir atsakingus tarnautojus bei pareigūnus, reikalaudami deramo, o ne formalaus visuomenės įtraukimo į šio strategiškai svarbaus projekto svarstymą ir derinimą su visuomene, taip suteikiant galimybę Lietuvos visuomenei ir pajūrio bendruomenėms daryti įtaką priimamiems sprendimams nuo pat jų svarstymo pradžios, o ne juos priėmus.

Laiške reikalaujama įpareigoti KVJ direkciją pristatyti visuomenei ir pajūrio bendruomenėms abi išorinio uosto plėtros alternatyvas - Būtingę ir Melnragę, nes dabar stebima vien Melnragės projekto reklamos kampanija, apgaulingai pateikiant šią alternatyvą kaip vienintelę įmanomą. Visuomenė yra klaidinama realybės neatitinkančiais teiginiais neva apie nepakankamą jūros gylį Būtingėje, eskaluojamos visokios baimės dėl „latviai niekada nesutiks“, nors su kaimynais klausimas net nebuvo aptartas, o kur koks gylis yra aiškiai matoma galiojančiame jūrlapyje.

„Mes reikalaujame supažindinti visuomenę su bendrovės INROS LACKNER SE (Vokietija) parengtu giliavandenio uosto Būtingėje projektu, su atnaujintais jo ekonominio pagrindimo skaičiavimais, nes Būtingės projektas dėl neaiškių priežasčių yra slepiamas nuo visuomenės. Iki šiol nėra atlikta ir visuomenei pateikta detali abiejų galimų naujo uosto lokacijų, investicijų poreikio ir numatomos naudos, poveikio aplinkai, socialinių pasekmių išsami palyginamoji analizė - visa tai privalo būti padaryta, o visuomenė privalo būti informuota“, - rašoma laiške.

Bendruomenės teigimu, faktas, kad statybos gali būti pradėtos jau šiais metais, nesant kompleksinių tyrimų, kuriais turi būti nustatytas naujai vystomų hidrotechninių įrenginių prognozuojamos žalos kranto linijai dydis, tuo pačiu nėra numatomi jokie erozijos padarinių kompensavimo priemonių finansavimo šaltiniai - privalo būti traktuojamas kaip atsakingų valstybės tarnautojų tyčia daromi veiksmai, atnešiantys neabejotiną ir didelę žalą valstybei ir jos piliečiams. (...) Kaštai, kuriuos patirs savivaldybės ir valstybės biudžetas, siekiant išsaugoti Lietuvos pajūrį, gali būti didžiuliai ir nuolatiniai - bet juos dar privalo numatyti specialistai ir su darbo rezultatu supažindinti visuomenę.

Apgailestaujama, kad Lietuvos visuomenė yra nepakankamai informuojama apie Baltijos krante vykstančius erozinius bei akumuliacinius procesus, apie vyraujantį jūros nešmenų (smėlio) judėjimą nuo Sembos pusiasalio pakrante iš Pietų į Šiaurę, apie planuojamų išvystyti hidrotechninių įrenginių, užtveriančių smėlio jūroje judėjimą, ilgalaikį poveikį ir kitų Baltijos regiono šalių neigiamą patirtį šioje srityje. Reikalaujama, kad išorinio uosto vystytojai suteiktų neatšaukiamą garantiją, kad kranto erozijos kompensavimo kaštai yra ir bus ateityje uosto plėtros projekto vystytojo atsakomybė ir kad specialistų paskaičiuoti numatomi kompensavimo kaštai būtų įtraukti į naujų projektų ekonominės analizės ir investicijų grąžos skaičiavimus.

Be kita ko, reikalaujama, kad uosto plėtros projektai būtų pradėti vykdyti tik įrengus ir įvedus į eksploataciją atskirus transporto koridorius, skirtus vien uosto krovinių judėjimui. Dedikuotos uosto krovinių transportavimo infrastruktūros projektas ir įrengimo kaštai privalo būti paskaičiuoti abiem giliavandenio uosto alternatyvoms atskirai - Būtingė ir Melnragė - ir pateikti visuomenės svarstymui. Visiškai nepriimtina, kad nuolat didėjantis uosto krovinių transportavimas Klaipėdos miesto gatvėmis, periodiškai spūstimis suardantis viso miesto transporto sistemos funkcionavimą, ar miesto teritorijoje pilnu greičiu lekiantys geležinkelio krovininiai sąstatai, prieš pervažas dieną ir naktį signalizuojantys sirena, nepakankamai valdoma uosto veiklos generuojama tarša triukšmu, cheminė ir fizinė oro bei teritorijos tarša emisijomis Klaipėdoje kuria aplinką, kurioje nyksta miesto gamtinis karkasas, žalojama gyventojų sveikata, o miestiečių gyvenimo kokybė tampa visiškai nebesuderinama su XXI amžiaus Europos valstybėse priimtinomis normomis.

Atliekant abiejų išorinio uosto alternatyvų ekonominį vertinimą, būtina paskaičiuoti ir atsižvelgti ne tik į galimą žalą rekreacijai bei turizmui Lietuvos pajūryje, bet ir socialines padarinių pasekmes. Būtina atsižvelgti į galimas socialines-demografines pasekmes pastačius giliavandenį uostą Klaipėdos mieste.