Dar nepastatytą pirsą apgaubė įtarimų rūkas

Nepaisant visų kalbų, įtarimų dėl būsimo terminalo operatorės UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) ateities planų, terminalas statomas ir jam išleistas jau ne vienas milijonas litų. Uosto direkcijos infrastruktūros ir plėtros direktorės Romos Mušeckienės teigimu, rugpjūtį keleivių ir krovinių terminalo statybos darbų atlikta už maždaug 3 milijonus litų. Buvo kalami metaliniai poliai, daroma dalis gilinimo darbų. Rugsėjį planuojama pradėti dumblo nusiurbimo darbus toje vietoje, iš kurios buvo iškeltos šiukšlės. Jau susiderėta ir dėl gelžbetoninių sijų pakeitimo į metalinius rygelius.

Dar nenuspręsta

Uosto direkcijos vadovai paneigė kalbas, kad jau nuspręsta pailginti keleivių ir krovinių terminalo pirsą apie 10 m, tačiau neneigė, kad KKKT tokį pasiūlymą pateikė. "Manau, norėdama keisti techninį projektą iš esmės darbų eigos metu operatorė turėtų prisiimti visą atsakomybę. Viena vertus, tokį pasiūlymą ji turėjo pateikti anksčiau, kita vertus, ji turi garantuoti, kad tokia techninio projekto korektūra nepakeis objekto statybos terminų ir kainos. Jeigu kaina padidėtų, tą skirtumą privalėtų sumokėti operatorė. Jeigu ką nors reikėtų keisti procedūrų teritorijų planavimo atžvilgiu, tai tada darbai įstrigtų metams", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Pasak R. Mušeckienės, projektuotojai kol kas dar tik svarsto tokią galimybę. Paklaustas, ar toks pirsas negali daryti įtakos laivybos saugumui, Klaipėdos uosto kapitonas Viktoras Lukoševičius atsakė, jog prie šio pirso stovintys laivai prie kanalo ribos priartėtų viso labo tik 4 metrais, nes pirsas stovės tam tikru kampu. Pasak uosto kapitono, šiuo klausimu buvo surengtas specialus pasitarimas, kuriame dalyvavo ir keltų kapitonai, ir turbūt būsimo terminalo operatorės AB "DFDS Seaways" atstovai. Jie ir KKKT atstovai prašė apsvarstyti pirso pailginimo galimybę. V. Lukoševičiaus teigimu, iš principo uosto kapitono tarnyba tam neprieštaravo, tačiau tos kalbos, anot jo, kol kas - tik vandens maišymas šakėmis.

Pasak E. Gentvilo, uosto kapitonas sprendžia, jog būsimas keleivių ir krovinių terminalo operatorius bus turbūt "DFDS Seaways" todėl, kad kai KKKT buvo paprašyta nurodyti, kokio dydžio laivai švartuosis prie pirso, jis pateikė visą sąrašą šios danų kompanijos valdomų laivų.

Statomas ne "DFDS Seaways"

Uosto vadovo teigimu, KKKT dar kartą pranešta raštu, kad Uosto direkcija nėra įsipareigojusi pastatyti naujo terminalo "DFDS Seaways", ir paprašyta atsakyti į klausimą, kas iki šiol padaryta, kad būtų rastas naujas laivybos linijos operatorius, kuris Klaipėdos uoste konkuruotų su "DFDS Seaways". Su pastarąja bendrove Uosto direkcija kalbasi apie Jūrų perkėlos terminalo pietinėje uosto dalyje ateitį. Pasak E. Gentvilo, Jūrų perkėlos terminale dirbančiam laivybos linijų operatoriui "DFDS Seaways" Uosto direkcija neturi jokių priekaištų, bet ji nenori išleisti apie 112 mln. litų tam, kad būtent jai būtų pastatytas naujas terminalas. Be to, tokiu atveju Uosto direkcija neturėtų investuoti 32 mln. Lt į Kairių gatvės rekonstrukciją, idant pagerintų privažiavimo kelią sunkvežimiams iki Jūrų perkėlos terminalo.

"Jeigu KKKT planuoja, kad naujame keleivių ir krovinių terminale turi įsikurti "DFDS Seaways" ir jos laivų nebus Jūrų perkėlos terminale, nėra prasmės rekonstruoti Kairių gatvės. Šiemet esu parašęs tris raštus KKKT valdytojams ir savininkams ir dar kartą pabrėžiu spaudos konferencijoje, kad terminalo statyba gali būti sustabdyta dėl dviejų priežasčių: jeigu terminalo valdytojai nepasirašys su mumis dvišalės sutarties, kurios esmė - mes statome infrastruktūrą, o jie - suprastruktūrą, ir jeigu kalbame tik apie "DFDS Seaways" laivus. Ši bendrovė niekada neprašė Uosto direkcijos pastatyti jai naujo terminalo, to prašė KKKT. Mes jam ir statome tikėdamiesi, kad Klaipėdos uoste atsiras nauja laivybos kompanija. "DFDS Seaways" nesirengia dirbti ir ten, ir ten, jai labiau tinka Jūrų perkėlos terminalas, tačiau dėl pastarojo įvairių minčių kyla jo operatoriui. Jeigu galvojama, kad "DFDS Seaways" bus išstumta į naujai statomą terminalą, vadinasi, žemės nuomininkas mano, kad gali diktuoti sąlygas Uosto direkcijai ir valstybei. Tai būtų valstybės pinigų išmetimas - nusikalstama veika, ir mes joje nedalyvausime", - sakė E. Gentvilas.

Priminsime, kad Jūrų perkėlos (ro-ro) terminalas priklauso AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO), koncerno "Achemos grupė" narei, KKKT taip pat priklauso šiai grupei.

Tiek Uosto direkcijos, tiek KKKT savininkų atstovai tikina, kad šis terminalas yra reikalingas miesto poreikiams tenkinti ir nė vieniems, nė kitiems jis neatsipirks. Nei Uosto direkcijai, nei KKKT kol kas nepavyksta gauti Europos Sąjungos (ES) lėšų. Direkcija pradėjo statyti terminalą savo lėšomis. KKKT deklaruoja, kad jos investicijos į suprastruktūrą sudarys apie 70 mln. Lt. Dar 2009-aisiais ji buvo pateikusi dvi paraiškas dėl finansavimo keleivių salei ir automobilių aikštelei, kurie gali kainuoti apie 20 mln. Lt, tikėdamasi iš ES gauti bent 50 proc. lėšų, tačiau jos paraiškos atmestos.