Danai stiprina savo laivyną didesniais laivais

Vienas iš patvirtintos naujos, labai ambicingos danų kompanijos DFDS strategijos uždavinių - plėtoti tiek keltų linijų, tiek logistikos tinklą. Iki 2023 metų ji planuoja pasiekti, kad EBITDA, vadinamasis pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją, būtų ne 3,6 milijardo kaip dabar, o 5,5 milijardo Danijos kronų.

DFDS pajamos per šių metų pirmą pusmetį, palyginti su pernai metų I pusmečiu, augo 10 proc. ir sudarė 8 milijardus Danijos kronų.

Nauji laivai Viduržemio jūros padalinyje

DFDS pernai birželį įsigijo vieną didžiausių Turkijos ro-ro laivų operatorių "U.N. Ro-Ro", kuris valdė penkis maršrutus, jungiančius Italiją ir Prancūziją su Turkija, turėjo 12 laivų ir uosto terminalus Trieste bei terminalą Pendike, Stambule.

AB "DFDS Seaways" komunikacijos ir viešųjų ryšių vadovas Baltijos šalims Vaidas Klumbys sako, kad DFDS nusipirkus Turkijos laivybos kompaniją Viduržemio jūroje buvo suformuotas labai svarbus verslo vienetas, vadinamasis Viduržemio jūros padalinys, kuris bazuojasi Turkijos Stambulo uoste. Jis savo dydžiu, t. y. ir darbuotojų, ir laivų skaičiumi, yra maždaug toks pat kaip Baltijos jūros padalinys.

Iš vieno svarbiausių Italijos Triesto uoste esančių intermodalinio terminalo, kurio 60 proc. akcijų nuo 2016 metų priklauso DFDS, šiemet pradėjo plaukti du nauji DFDS mega ro-ro laivai "Troy" ir "Efisus" - vienas kovą, kitas - birželį. Jų ilgis - 237 metrai ir jie jau gali gabenti 6,7 km krovinio, t. y. 2 km krovinio daugiau nei iki tol turėti laivai. Specialus jų techninis sprendimas - trigubos rampos. Todėl Trieste esantis DFDS terminalas turėjo pakeisti krantinių infrastruktūrą.

Beje, Kinijoje statomi dar 4 tokie laivai, kurių vienas turėtų pasirodyti jau spalį. Taigi kompanija turės net 6 tokius naujos kartos laivus.

Paklaustas, kodėl plečiamas terminalas, iš kurio daug laivų plaukia į Turkiją, žinant, kad ekonomika šioje šalyje patiria stagnaciją, ir statoma tiek daug naujų didelių laivų, DFDS terminalo vadovas Jens Peder Nakskov Nielsen sakė dar nežinąs, ką DFDS vadovybė yra nusprendusi dėl užsakytų 4 naujų laivų, kuriose linijose jie bus panaudoti. Pasak jo, kompanija turės vertinti situaciją Šiaurės Europoje, "Brexit" sąlygų poveikį Europos ekonomikai, Turkijos ekonomikos krizę.

VADOVAS. DFDS terminalo vadovas Jens Peder Nakskov Nielsen sako dar nežinąs, kur DFDS vadovybė nuspręs panaudoti dar 4 naujus mega ro-ro laivus. Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.

Turkija yra palyginti nebrangi šalis, kurioje gamybos kaštai mažesni nei Europoje, o automobilių ir mechanizmų industrija yra gana išvystyta. Tad į DFDS terminalą iš Turkijos atkeliauja šios pramonės srities gaminiai. Atgabenama daug automobilių detalių, pavyzdžiui, vienas terminalo klientų tiekia automobilių dalis Slovėnijoje esančiai "Renault" automobilių gamyklai. Nemažai gabenama ir jau sukomplektuotų autobusų, sunkvežimių, kurie skirti Europos rinkai.

Turkiškos produkcijos importas terminale didesnis nei eksportas į Turkiją iš Europos Sąjungos (ES). Terminalo vadovybė norėtų, kad tokio disbalanso nebūtų, tačiau to kol kas pasiekti nepavyksta. Dažniausiai tas srautas būna į vieną pusę - iš Turkijos dalys greitai pristatomos į gamyklą Europoje, o atgal į Turkiją grįžta tuščios transporto priemonės.

12 laivų su Lietuvos vėliava

Nuo šių metų AB "DFDS Seaways", kurios biuras yra Klaipėdoje, jau turi 12 laivų, plaukiojančių Baltijos jūra su Lietuvos vėliava, t. y. dviem laivais daugiau nei iki tol.

Kompanija įsigijo dar du laivus - "Gothia Seawys" ir "Belgia Seaways", nes buvo sudaryta sutartis su labai svarbiu klientu - bendrove "Stora Enco" dėl popieriaus ir medienos produkcijos pervežimo iš Švedijos į Belgiją. Abiejuose tuose laivuose dirba lietuviškos įgulos, po 15 narių kiekvienoje.

Beje, DFDS yra užsakiusi du naujos kartos ro-pax keltus, kurie Baltijos jūroje pradės dirbti 2021 metais. Jie jau pradėti statyti. Dabar Baltijos jūroje plaukiojantys didžiausi DFDS keltai gali paimti 2 500 linijinių krovinio metrų ir 500 keleivių. Naujieji laivai galės plukdyti 4 700 linijinių krovinio metrų ir 600 keleivių ir jų greitis bus toks pat kaip ir senųjų keltų. Šie laivai plaukios iš Klaipėdos.

Pasak V. Klumbio, naujuose keltuose kajučių konfigūracija keičiama klientų naudai. Atsirado poreikis daugiau laive turėti dviviečių kajučių nei keturviečių. Senieji laivai turi apie 110 kajučių, o naujieji jų turės po 250. Vadinasi, kelionės sąlygos bus geresnės.

Nauji laivai turės ir atskirą zoną vairuotojams, kurioje bus valgykla, poilsio zona ir kt. Taigi pagerės ir vairuotojų aptarnavimo kokybė. V. Klumbys nemano, kad bilietų kainos dėl geresnių sąlygų augtų.

Keleivių srautai auga

Šiemet per pirmą pusmetį "DFDS Seaways" keltais, plaukiančiais iš Klaipėdos, keleivių gabenta 14 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Vokiečių padaugėjo apie 16 proc. Beje, vokiečių amžius jaunėja, mažėja vadinamųjų nostalgijos turistų. Olandų padaugėjo 26 proc. Daug keliauja vokiečių ir olandų grupių. Daugėja keliaujančių šeimų ir danų.

Keliaujančių lietuvių skaičius didėjo kiek mažiau, bet apskritai keltuose lietuvių būna daugiausia. Linijoje Klaipėda-Kylis lietuvių būna apie 35 proc., vokiečių - apie 30 proc., linijoje Klaipėda-Karlshamnas (Švedija) lietuviai sudaro apie 80 proc., danai ir švedai - apie 7 proc., maždaug toks pats procentas latvių.

Pastaruoju metu gana daug latvių pradėjo naudotis "DFDS Seaways" keltų linijomis. Dabar jie yra treti po lietuvių ir vokiečių. Galbūt tai lėmė pokyčiai Ryga-Stokholmas linijoje, nes joje buvo padidintos automobilių perkėlimo kainos. Kainos DFDS laivuose nekyla jau kelerius metus.

Daugiausia keltų paslaugomis žmonės naudojasi nuo birželio iki pat rugpjūčio pabaigos. Tai sezono pikas. Kartais keleiviai nebegauna nusipirkti bilietų, nes jie būna išparduoti.

"DFDS Seaways" dėl keleivių iš Norvegijos konkuruoja su kompanijomis "Stena Line" ir "Tallink Grupp". Ji stengiasi konkuruoti ne mažesnėmis kainomis, o vertės klientui sukūrimu. Tačiau didžiausias konkurentas vis dėlto išlieka lėktuvai. Norvegijoje gyvenantys emigrantai iš Lietuvos labiau linkę skraidyti lėktuvais.

Baltijos jūra gabenamų krovinių kiekis šiemet pirmą pusmetį taip pat augo apie 3 proc. Kadangi ekonomikos plėtra ES lėtėja, tai geras rodiklis. Keičiasi šiek tiek ir krovinių "DFDS Seaways" keltuose konfigūracija - pereinama prie vilkikų puspriekabių. Vadinasi, keltuose mažėja vairuotojų, daugiau vietų lieka keleiviams. Pernai per metus keleivių kartu su vairuotojais buvo plukdoma apie 400 tūkst.