Danai Klaipėdoje pageidauja tik gero oro

Kol neatlikti laivybos kanalo platinimo ir tobulinimo darbai, didįjį konkursą laimėjusi olandų kompanija "Van Oord" negali imtis darbų, kurie kainuos beveik 130 mln. Lt. Kai tik baigs darbus "Rhode Nielsen", tikėtina, kitų metų sausio pabaigoje, bus atlikti batimetriniai matavimai, sumokėta už darbą danams, tada duota techninė užduotis olandams. Jie pradės laivybos kanalo gilinimo 1,5 m darbus.

Paspartino tempus

Konkursą laimėjusi kompanija "Rhode Nielsen" po ketverių metų pertraukos šiemet vėl pradėjo dirbti Klaipėdos uoste. Rugsėjo 26 d. ėmėsi laivybos kanalo platinimo ir tobulinimo. Pagal sutartį danai šiuos darbus turi spėti padaryti per 4 mėnesius, t. y. kasdien iškasti apie 6 tūkst. kubinių metrų grunto ir išplukdyti jį į sąvartyną Baltijos jūroje.

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus E. Gentvilo, iš pradžių rangovai dirbo lėčiau, vidutiniškai per dieną iškasdavo apie 2 tūkst. kub. m grunto. Vienas dalykas, trūko baržų, kuriomis jis išplukdomas į sąvartyną, kitas - daugiakaušė žemkasė "Ajax R", kasanti vidinėje Klaipėdos uosto akvatorijoje (plaukioja su Nyderlandų vėliava, stabilumą išlaiko nuleistų inkarų dėka) nėra labai naši. "Vakarų ekspreso" žiniomis, ji pastatyta 1966 metais.

Uosto direkcija su danų kompanijos atstovais pradėjo rengti gamybinius pasitarimus. Jau du įvyko. Neseniai buvo atsiųsta nauja žemsiurbė "Njord R", tik šiemet pastatyta ir, vaizdžiai tariant, Klaipėdos uoste žengusi pirmuosius žingsnius. Tad buvo tokių dienų, kai vienai žemkasei dirbant uosto viduje, kitai išorėje, būdavo iškasama 17-18 tūkst. kub. m grunto. "Mums paklausus, kodėl tiek mažai iškasama grunto, danai pažadėjo mobilizuoti techniką ir tai padarė. Dabar jau iškasama trigubai daugiau grunto nei numatyta ir jau pasiektas planuotas kiekis, t. y. pasivytas darbų grafikas. Rangovai pasirengę kaip galima greičiau atlikti tuos darbus su dviem žemkasėmis, šiuo metu bus einama į priekį didesniais tempais, tad nusiskundimų neturime. Į jūsų klausimą, ar danai kuo nors nustebino, atsakau - ne. Jie dirba civilizuotai, organizuotai, kontaktuodami su mumis", - kalbėjo E. Gentvilas.

Paklaustas, ar danų naudojama technika yra gero lygio, t. y. ar jiems atlikus darbus nebus sakoma kaip po UAB "Klaipėdos hidrotechnika" gilinimo, kad uosto dugnas išartas kaip su plūgu, uosto vadovas atsakė: "Nežinau, nesu tos technikos specialistas. Manau, kad "Rhode Nielsen" yra galinga gerai užsirekomendavusi kompanija. Ji jau yra dirbusi Klaipėdos uoste 2005-aisiais, tąkart nusiskundimų nebuvo. Ypač dabar, kai atsiuntė naują techniką, manau, dirbs gerai. Žemkasė "Nord R" per dieną iškasa 13-14 tūkst. kub. m, o "Ajax R" - 3-4 tūkst. kub. m. Mes pasitikime danais."

Padidėjo grunto kiekis

Pasak uosto vadovo, kol kas uoste atlikti kanalo tobulinimo darbus netrukdo niekas. Tiesa, buvo kelios vėjuotos dienos, kurios prilygintos prastovoms. Jos numatytos sutartyje kaip pagrindas esant reikalui pratęsti darbų pabaigos terminą.

Kanalo tobulinimo darbams atlikti turi būti parengta 15 techninių užduočių. Danai prašo jų pateikti kaip galima daugiau. Pasak E. Gentvilo, Uosto direkcija jau beveik visas jas pateikė. Tad rangovai gali pasirengti optimalią darbų programą, nustatyti jų seką, kokiose vietose kokia technika dirbs.

Beje, nustatyta, kad yra papildomi kastino grunto kiekiai. Taip atsitiko todėl, kad kai buvo paskelbtas konkursas, naudotasi praėjusiais metais atliktų batimetrinių matavimų duomenimis. Mat pirmą kartą po paskelbto konkurso sutarties su jį laimėjusia kompanija "Josef Mobius Bau-Aktiengesellschaft" pasirašyti nepavyko. Priminsime, jog konkursas buvo apskųstas, o vėliau pasibaigė Vokietijos kompanijos pasiūlytos kainos galiojimo laikas. Todėl konkursas buvo kartojamas. Jame dalyvavo šešios kompanijos ir laimėjo "Rhode Nielsen", pasiūliusi 20,7 mln. Lt kainą.

Laimei, tas papildomas kastinas gruntas yra sąnašinis. Pasak uosto vadovo, gelbsti tai, kad ši danų kompanija laimėjo ir kitą eksploatacinių dugno valymo darbų Klaipėdos uoste konkursą. Danai sutinka nusiurbti smėlį ar dumblą pagal vienos sutarties sąlygas ir įkainius (sąnašų nusiurbimo įkainis mažesnis nei morenos kasimo) ir kasti jau pagal gilinimo darbų sutartį.

E. Gentvilas sako, kad danų atliekami darbai gali užtrukti ilgiau dėl to sąnašinio grunto, tačiau kadangi vienu metu atliekami darbai pagal dvi sutartis, Uosto direkcija pretenzijų neturi. Beje, kanalo tobulinimo projekto kaina dėl to nepadidės.

Tiesa, vienoje vietoje užfiksuoti netikslūs morenos matavimai, t. y. kastino grunto kiekis yra 8 tūkst. kub. m didesnis. Turint omenyje, kad įgyvendinant kanalo tobulinimo projektą planuojama iškasti 460 tūkst. kub. m, tie 8 tūkst. kub. m sudaro tik 1,5 proc.

Atsiųs daugiau technikos

Kompanijos "Rhode Nielsen" atstovo Ivo Veiderio teigimu, šiuo metu Klaipėdos uoste dirba 7 technikos vienetai. Be minėtos žemkasės, trys nedidelės 800 kub. m talpos lenkų, kurie dirba kaip subrangovai, baržos, ir 1400 kub. m talpos žemsiurbės "Sif R" ir "Modi R", kurios dabar naudojamos kaip baržos dėl nepalankių oro sąlygų.

Pastaruoju metu žemsiurbė "Njord R" trims dienoms buvo išplukdyta iš Klaipėdos uosto, tačiau sekmadienį turėjo grįžti. Pasak I. Veiderio, tai naujausias laivas, į Lietuvos uostą atplukdytas tiesiog iš laivų statyklos, ir tai pirmas jo darbas. Jo triumų talpa - iki 6 tūkst. kub. m. Danų kompanijos atstovo teigimu, po kurio laiko dirbs papildomai dar viena vienakaušė žemkasė, o baigiant įgyvendinti projektą, jeigu reikės, bus pasitelkta ir daugiau technikos. Kompanija "Rhode Nielsen" turi dvi dideles vienakaušes žemkases, kurių viena dabar dirba Danijoje, o kita Brazilijoje. Lapkričio pabaigoje vienakaušę žemkasę "Mjolner" žadama atplukdyti į Klaipėdą. Beje, be minėtų 7 technikos vienetų, dar Klaipėdos uoste dirba ir du danų vilkikai "Vidar R" ir "Sleipner R".

Baržose dirba vidutiniškai po 3 įgulos narius, o žemkasėse - 7-8 žmonės. Pasak I. Veiderio, "Rhode Nielsen" žemkasės ir žemsiurbės yra labai automatizuotos, todėl jose tiek nedaug žmonių.

Paklaustas, kas danams trukdo Klaipėdos uoste dirbti greičiau, I. Veideris atsakė: "Jeigu jūs kaip nors galėtumėte susitarti, kad orai pagerėtų, kad vėjo būtų ne tiek daug, tada viskas būtų labai puiku."