Cheminiai ginklai - tiksinti bomba Baltijos jūroje

Pagal 1945 metais Potsdamo konferencijoje pasiektą susitarimą Didžioji Britanija ir Sovietų Sąjunga į Baltijos jūros dugną nuleido apie 65 tūkst. tonų Vokietijos cheminių ginklų. Dalis mokslininkų vis garsiau prabyla, kad toks sprendimas – tiksinti laiko bomba, galinti padaryti milžinišką žalą Baltijos jūros regionui.

Neseniai Lenkijos Karo technologijų universiteto atlikto tyrimo metu vos už kelių šimtų metrų nuo Lenkijos pajūrio Gdanske aptikta garstyčių dujų (iprito – aukščiausios pavojingumo klasės cheminio ginklo) pėdsakų. Tai rodo, kad metalo konteineriai, kuriuose slypi cheminis ginklas, rūdija, o pavojingi chemikalai teka į jūrą. Jūroje jie gali įsigerti į žuvis ir taip patekti į maisto grandinę.

Tačiau mokslininkai yra susirūpinę ne tik dėl to, kad konteineriai yra. Gdansko įlankoje išvis neturėtų būti jokių cheminių ginklų pėdsakų, kadangi šioje teritorijoje jie neturėjo būti laidojami. Tyrimą atlikusios komandos narys Stanislawas Popielis pripažino, kad kol kas mokslininkai nenustatė, iš kur teka pavojingi chemikalai.

Vienas iš galimų paaiškinimų – Sovietų Sąjunga nelabai paisė susitarimo, kuriose vietose tiksliai reikia nuleisti ginklus. Nors dauguma amunicijos buvo nuskandinta šalia Bornholmo ir Gėtlando, Lenkijos okeanografijos instituto mokslininkas Jacekas Beldowskis teigia, kad sovietai ginklus vertė per laivų bortus kai tik nuplaukė tiek, kad nebematytų kranto. Tai reiškia, kad šimtai tonų pavojingų medžiagų gali gulėti nežinomose vietose – net ir arti kranto ar žvejybos zonose. J.Beldowskis taip pat atkreipia dėmesį, kad jau kurį laiką pastebimas žuvų ligų ir genetinių defektų augimas žinomose cheminių ginklų nuskandinimo vietose. Tai – dar vienas įrodymas, kad konteineriai nebėra sandarūs.

Nors šie faktai kelia nerimą, kiti mokslininkai ramina, kad konteineriai išliks sandarūs dar daug dešimtmečių, o net jeigu iš jų ir pradės tekėti chemikalai, Baltijos jūros dugno sąlygos juos neutralizuos. Anot jų, šaltoje temperatūroje garstyčių dujos virsta tiršta mase, kuri sunkiai galėtų plisti.

„The Economist“ visgi pabrėžia, kad pats faktas, jog yra pastebimas užterštumo plitimas, jo poveikis aplinkai ir tai, kad niekas nežino, kur tiksliai yra palaidoti cheminiai ginklai, yra rimta priežastis dideliam nerimui. S.Popielis pateikia ir blogiausią scenarijų: Baltijos jūros regionas jau per artimiausius kelerius metus gali susidurti su ekologine katastrofa, kuri bus didesnė net nei Černobilio atominės elektrinės avarija.

Šie pavojai paskatino Baltijos valstybes ištirti galimybes, kaip būtų galima bent dalį cheminių ginklų ištraukti iš jūros dugno. Lenkijos Aplinkos apsaugos agentūra siūlo pasitelkti į pagalbą NATO, kadangi aljansas turi ir finansų, ir technologijų pavojingų atliekų iškėlimui. Tačiau net jeigu NATO ir sutiktų padėti, bet kokia operacija būtų ypatingai pavojinga. Ekspertai perspėja, kad bandant iškelti trapius ir rūdijančius konteinerius jie gali visiškai suirti, ir taip į aplinką iškart išsilietų milžiniškas kiekis mirtinų chemikalų.