Bus planuojamas uosto išorinis reidas

Norint planuoti uosto teritoriją, o juo labiau teritorinę jūrą, visų pirma reikalingas Vyriausybės nutarimas. Šiemet liepos 22 d. Vyriausybė priėmė nutarimą parengti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infrastruktūros) bendrąjį planą, pritarti, kad su žemynine dalimi susijusi Lietuvos teritorinės jūros dalis Baltijos jūroje (uosto išorinis reidas) būtų įtraukta į Klaipėdos valstybinio jūrų uosto bendrąjį planą.

Išorinį reidą patikėjimo teise valdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Per jį eina elektros jungties su Švedija "NordBalt" kabelis, kuriam buvo "atgnybta" dalis išorinio reido. Jis yra maždaug 30 tūkst. ha ploto ir yra pažymėtas koordinatėmis.

"Manome, kad planuoti reikia ir išoriniame reide, t. y. turi būti numatytos inkaravietės, grunto gramzdinimo vietos, galbūt ateityje reikės spręsti ir molo pailginimo klausimą. Mes juk ruošiamės gyventi esamame uoste ir išnaudoti visus jo resursus, didesnių intervencijų, kurių bijo miestelėnai, neplanuojame. Norime susitvarkyti savo sprendinius dabartiniame uoste ir pasižymėti viską, kas reikalinga, išorinio reido akvatorijoje, kad visiems viskas būtų aišku. Bendrojo plano jūrinėje dalyje tikriausiai bus pažymėta tik tai, kas jau yra - inkaravietės, grunto gramzdinimo vietos, parinktos atlikus poveikio aplinkai vertinimą. Labiausiai tikimės susitvarkyti sausumos dalį, kad dėl kiekvieno nusičiaudėjimo nereikėtų kreiptis į miesto savivaldybę, kad norint prie dviejų geležinkelių nutiesti trečią, nereikėtų koreguoti detaliojo plano. Įmonių strateginius planus mes jau susirinkome. Mūsų siekis - nusistatyti aukštingumą. Nusistatysime užstatymo zoną ir tai, kokio aukščio pastatai galės būti", - aiškino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Infrastruktūros plėtros skyriaus viršininkas Algimantas Kungys.

Šiuo metu laukiama, kol susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius patvirtins Uosto direkcijos pristatytą programą. Tikimasi, kad tai bus padaryta artimiausiu metu. Tik tada, kai pasirodys ministro įsakymas, Uosto direkcija turės teisę pradėti rengti bendrąjį planą. Ji galės kreiptis į institucijas, kad išduotų planavimo sąlygas, t. y. į Klaipėdos miesto savivaldybę, į Saugomų teritorijų tarnybą. Pasak A. Kungio, pastarosios ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas bus pagrindiniai muzikantai šiame koncerte.

Susisiekimo ministras savo įsakymu turėtų įpareigoti Uosto direkciją būti bendrojo plano rengėja, t. y. vykdytoja, o organizatore bus Susisiekimo ministerija, turinti teisę pritarti ar nepritarti siūlomiems sprendiniams.

A. Kungio manymu, kol Uosto direkcija gaus planavimo sąlygas, praeis maždaug mėnuo. Tada bus skelbiamas konkursas dėl tokio bendrojo plano parengimo. Uosto direkcija tikisi, kad dar šiemet bus parinktas rangovas ir pradėtas rengti bendrasis planas. Iš esmės ji tam jau yra pasirengusi, tik laukia starto.

Bendrojo plano rengimo procedūra, turint omenyje, kad bus atliekamas ir strateginis pasekmių aplinkai vertinimas, t. y. turės būti atsižvelgta į aplinkosaugą etc., paprastai trunka gana ilgai. Bendrąjį uosto planą tikimasi parengti per 22 mėnesius.

Taigi Uosto direkcijos laukia didelis ir sudėtingas darbas, tačiau ji tikisi įsigyti puikų kompleksinį dokumentą, kuris uoste paspartins daugelį procesų.