Remiantis Švedijos mokslininkų skaičiavimais, šios konvencijos valstybėms bus pakeisti anksčiau nustatyti teršalų sumažinimo kiekiai. Pavyzdžiui, Lietuvai kai kurios sąlygos bus sušvelnintos - iki 2021 m. mūsų šalis į Baltiją išleidžiamų azoto teršalų turės sumažinti nebe 11,7 tūkst., o 9 tūkst. tonų.
Deklaracijoje taip pat pabrėžiama, kad būtina ratifikuoti Helsinkio konvencijos pakeitimus, susijusius su taršos iš žemės ūkio šaltinių prevencija. Šie pakeitimai nustato laikomų gyvūnų tankį, reikalavimus mėšlo saugykloms, organinių trąšų panaudojimui, augalų apsaugos priemonėms, aplinkosaugos leidimams ir aplinkos stebėjimui.
Iš devynių konvencijos šalių Lietuva ir Lenkija dar nėra ratifikavusi pakeitimų. Mūsų šalis jų dar neratifikavo, atsižvelgusi į pareikštas abejones dėl leidimų ūkiams, auginantiems 400 ir daugiau sutartinių gyvulių (galvijų) ir 25 kilogramų hektarui fosforo normos naudojant tręšimui mėšlą.
Kaip sakė aplinkos viceministras Almantas Petkus, Aplinkos ministerija, išnagrinėjusi kitų šalių praktiką ir įvertinusi galimybes nustatytiems reikalavimams įgyvendinti, ne kartą informavo Seimo kaimo reikalų komitetą ir Žemės ūkio ministeriją, kad tam pakanka esamos teisinės bazės ir netikslinga numatyti papildomus reikalavimus ar kriterijus, ratifikavus Helsinkio konvencijos pakeitimus ir pasirašius minėtąją ministrų deklaraciją.
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Šiuo metu skaitomiausi
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą