Bocmanas rašo ketvirtą knygą

R. Ragaišis jau parašė tris knygas - "Ko bangos nenuplovė", "Reisai baltais chalatais" ir "Gyvenimą paskyrėme jūrai". Šiose knygose labai daug žvejų jūreivių prisiminimų apie darbą jūroje. Ketvirtąją knygą ponas Rimantas ketina pavadinti "Sugrįžome audras nugalėję" - joje taip pat, pasak autoriaus, bus jūreivių prisiminimai. Beje, jo knygose nemažai ir anų laikų nuotraukų. Spausdina jas Utenos spaustuvėje, nes joje jam, kaip kraštiečiui, taikomos šiokios tokios nuolaidos. Pats jis sako, kad norint išleisti knygą reikia turėti šuns kantrybės.

Kilęs jis iš Aukštaitijos. Jo tėviškės Velaikių kaimas apsuptas ežerų, kuriuose jo tėvas gaudydavo žuvis. Apie 1950 metus iš jų žmonės kaime pragyvendavo. Iš kolūkio visi bėgo, nes neuždirbdavo nieko.

Rimantas, atitarnavęs armijoje, kiek padirbėjo Vilniuje, kur pusė jo giminės buvo susirinkę, o tada patraukė prie jūros, nes mėgo silkes. Nuo 1962 metų gyvena Klaipėdoje. Įsidarbino buvusioje Okeaninio žvejybos laivyno bazėje. Tačiau turėjo tik vadinamąją antrą vizą, tai reiškė, kad negalėjo išlipti iš laivo užsienio uostuose. Mat pusė jo giminės buvo išvežta į Sibirą. "Neperėjau KGB saugumo rentgeno", - juokauja ponas Rimantas. Tais laikais vidutiniai žvejybos traleriai, kuriuose jis dirbo, į užsienio uostus ir neužsukdavo. Iš pradžių buvo bocmanas, o vėliau baigė šaldymo įrengimų mašinisto kursus. Pasak pašnekovo, jeigu "laivas paimdavo planą", eilinis jūreivis po 4 mėnesių gaudavo 1 000 rublių.

Ponas Rimantas pasakojo, kad tais laikais iš visos įgulos, kurią sudarė gal 23 žmonės, jūreivio pasus turėjo tik kapitonas, jo vyr. padėjėjas ir radistas. Kadangi neturėjo pirmos vizos, prie Afrikos krantų bocmanui Rimantui taip ir neteko nuplaukti. Jis dirbo tik Šiaurės jūroje, prie Norvegijos krantų gaudė silkes, prie Kanados - silkes ir ešerius. Yra dirbęs ir šiaurėje - Petropavlovsko, Kamčiatkos ir Magadano uostų žvejybos laivuose. Pasakojo, kaip kartą jūroje nuskendo keturi žvejybos traleriai, nes apledėjo ir apsivertė.

Rašyti jį paragino kraštietis rašytojas ir žurnalistas Vytautas Indrašius, o paskui ir jūreiviai prašydavo.

Pirmos knygos "Ko bangos nenuplovė" pirmas leidimas pasirodė 2011 m. Kol ją parašė, gal tris poras batų suplėšė. "Knygą rašyti reikia ne iš kepurės. Man patys žmonės apie save parašydavo", - aiškino Rimantas. Tąkart išdalino visas knygutes, tad ji buvo išleista pakartotinai.

"Reisai baltais chalatais" - laivų gydytojų prisiminimai. Autorius gailisi, kad visų jų nesurado.

Knyga "Gyvenimą paskyrėme jūrai" - vėl apie jūreivius, kapitonus ir gydytojus. Joje ir Jūrų kapitonų asociacijos pirmininko Juozo Liepuoniaus prisiminimai apie piratus. Joje autorius rašo: "Esu jūrininkas. Kaip ir kiekvienam lietuviui iš kišenių kyšo plūgo rankenos. Išvagojau jūras ir vandenynus. Pamačiau daug kraštų. Nėra gražesnės ir mielesnės vietos už tėvynę Lietuvą."

Ketvirtoji knygutė "Sugrįžome audras nugalėję", pasak autoriaus, gal jau bus plonesnė. "Mano gyvenimas eina į pabaigą. Dar noriu spėti ją parašyti, kad liktų tie prisiminimai", - sako buvęs bocmanas.