Belgijos uostai turi ir atominę elektrinę, ir dujų terminalą

Antverpene yra mokymo centras, į kurį atvyksta tobulintis ir Klaipėdos uosto specialistai. Antverpeno uosto, esančio prie Šeldos upės ir gerokai įsirėžusio į žemyno dalį, lyginti su Klaipėdos uostu lyg ir negalima - ne tie mastai. Tačiau 2002-aisiais Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos specialistai prognozavo Lietuvos uostui Antverpeno ateitį. Turėta omenyje, kad Klaipėdos uosto pietinėje dalyje galėtų kurtis logistikos centrai, kad uoste būtų sukuriama didžiulė pridėtinė vertė, kaip tai daroma Antverpene.

KLAIPĖDIETIS. Klaipėdietis Povilas Deliušis dirba Belgijoje jau antrus metus ir gyvena Lillo kaimelyje, esančiame uosto teritorijoje, išnuomotame name.

Mat po karo Antverpeno krovos apimtys sudarė tik kiek daugiau kaip 20 mln. tonų per metus, maždaug tiek, kiek ir Klaipėdoje prieš kokius 10 metų. Netgi juokauta, kad kai Rusija pasieks Vokietijos lygį, Klaipėda - Antverpeno. Tada dar abiejų uostų valdymo modeliai buvo panašūs. Maždaug prieš 5 metus Antverpeno uosto valdymas buvo pertvarkytas. Dabar jis yra miesto savivaldybės uostas, 100 proc. akcijų priklauso jai ir per metus vien tik dividendų ji gauna apie 15 mln. eurų. Beje, jau kitais metais bus baigtas statyti naujas modernus uosto administracijos pastatas, primenantis laivą ant postamento.

DUJOS. Arti prie Zebriugės uosto SGD terminalo neprieisi. 

Uostas - milžiniška gamykla

Antverpenas - antras pagal dydį Europos uostas po Roterdamo (Nyderlandai). Jis užima 13 tūkst. ha plotą (Klaipėda - 519 ha), kuris yra maždaug kaip 20 tūkst. futbolo aikščių dydžio. Bendras jo krantinių ilgis - 151 km, kitaip sakant, tai yra beveik pusė Lietuvos (Klaipėdoje - 27 km) ilgio. Antverpenas duoda darbo maždaug 150 tūkst., (Klaipėdos uostas - 23 tūkst.), o pačiame jame dirba 16 tūkst. žmonių - vien dokininkų daugiau kaip 7 tūkst. Uoste veiklą plėtoja apie 900 privačių kompanijų, Klaipėdos - 15.

MOLAS. Zebriugės uosto molas ir Laivų eismo tarnybos bokštas.

Šiame Belgijos uoste per metus kraunama apie 184 mln. t krovinių, t. y. 5 kartus daugiau nei Klaipėdos uoste. Pastarajame krovos rekordas 2011-aisiais - 36,6 mln. t. Antverpenas - iš esmės upinis uostas. Belgai turi galimybę laivais atplukdytus krovinius krauti ne tik tiesiai į geležinkelio vagonus, bet ir į baržas bei plukdyti juos vidaus vandenimis ir po uostą, ir į kitus Belgijos uostus, ir iki Olandijos ar Prancūzijos.

Kadangi Antverpeno teritorija didžiulė, didžiąją jo pajamų dalį - net 46 proc.- sudaro žemės nuoma, ir tik 33 proc.- uosto rinkliavos, kitos paslaugos, pavyzdžiui, vilkikų ir kt. - 21 proc. Klaipėdos uoste didžiąją pajamų dalį sudaro rinkliavos.

KONTEINERIAI. Antverpeno uoste per metus perkraunama beveik 9 mln. konteinerių vienetų. Atplaukia labai dideli konteinervežiai. 

Klaipėdos uostas iš esmės yra skirtas kroviniams perkrauti. Jis yra mieste ir neturi didelių galimybių sandėliuoti krovinius. Antverpenas nuo jo, nelyginant krovos apimčių, skiriasi tuo, kad uostas yra ne mieste, o už miesto ir turi labai daug vietos kroviniams laikyti. Jame kroviniai ne tik pakraunami ir iškraunami iš laivų, bet didžiulėse jo prieuosčio teritorijose yra įsikūrę daugybė pramonės objektų, įvairių gamyklų. Čia vystoma chemijos ir naftos pramonė, gaminamos trąšos, netgi daromi baldai prekybos tinklui "Ikea" ir t. t.

Antverpeno uostas turi net atominę elektrinę, kuri aprūpina elektra visą uostą. Šiemet pradėjo veikti antras jos reaktorius. Beje, belgai žadėjo pirmą reaktorių uždaryti 2015-aisiais, tačiau dabar jie kalba, jog tai padarys 2030-aisiais. Uoste yra ir vėjo jėgainių parkas, kurį ketinama dar gerokai praplėsti. Belgai turi ir dengtą terminalą biriems kroviniams, į kurį gali įplaukti tam tikro dydžio laivai. Jie po stogu kraunami bet kokiomis oro sąlygomis.

KAIMELIS. Antverpeno uoste išlikęs Lillo kaimelis gana jaukus.

Šiame uoste yra ir bananų terminalas, į kurį atplukdyti bananai iš Afrikos ir Pietų Amerikos yra nokinami, o paskui išgabenami į kitus Europos uostus. Uoste kraunami visi vaisiai, išskyrus kivius, kuriems skirtas kitas Belgijos - Zebriugės - uostas. Daugiausia Antverpene sandėliuojama tabako, yra didžiuliai kavos sandėliai, kuriuose žalia kava laikoma net iki 5-6 metų. Yra ir cukraus terminalas, iš kurio cukrus gabenamas į arabų šalis. Viską net sunku išvardinti.

Laivyba uoste gana sudėtinga ir intensyvi, kartais iki uosto laivas plaukia 4 valandas. Iki šiol labiau buvo išvystytas dešinysis upės krantas, dabar norima gerinti laivybą ir palei kairįjį Šeldės krantą. Šiuo metu jau statomas didžiulis šliuzas, kuris vienas, be kitų infrastruktūros dalykų, kainuos apie 400 mln. eurų. Jis jau yra iškastas iki 30 m gylio. Kai šliuzas pradės veikti, jame bus 18 m gylis.

ELEKTRINĖ. Antverpeno atominės elektrinės antras reaktorius pradėjo veikti tik šiemet.

Konteinerių paskirstymo centras

Antverpenas - pagrindinis antros pagal dydį pasaulyje konteinerius gabenančios laivybos kompanijos "Mediterranean Shipping Company" (MSC) uostas. Jame konteineriai perkraunami į mažesnius laivus ir išgabenami į kitus uostus. Per metus šiame uoste perkraunama beveik 9 mln. TEU (sąlyginių jūrinių konteinerių). Iš jų 4,5 mln. TEU yra atgabenti MSC. Iš Antverpeno konteineriai atkeliauja ir į Klaipėdą.

Klaipėdos uoste konteinerių krova artėja prie 400 tūkst. TEU per metus. LKAB "Klaipėdos Smeltė" pagrindinį akcijų paketą valdo tarptautiniam konteinerių terminalų tinklui priklausanti kompanija "Terminal Investment Limited", glaudžiai bendradarbiaujanti su MSC. Beje, "Klaipėdos Smeltė" taip pat kuria konteinerių paskirstymo centrą. Jam pradėjus veikti visu pajėgumu, Lietuvos uostamiestyje konteinerių krova irgi gerokai išaugs.

BARŽOS. Antverpeno uoste labai aktyvus baržų eismas.

Turi net bažnyčią ir kaimą

Antverpeno uostas turi savo bažnyčią - ji įrengta laive. Uoste stovi 200 metų senumo malūnas. Yra trys rezervatai, kuriuose stebimi vandens paukščiai. Klaipėdos uosto pietinėje dalyje taip pat yra biologinis draustinis, kuriame saugomos itin retos rūšies astrai.

Į Antverpeno uosto teritorijoje išlikusį Lillo kaimelį, esanti visiškai netoli atominės elektrinės, kuriame yra senas grindinys ir vaikšto žąsys, galima patekti tuneliu, einančiu po kanalu. Jis, be abejo, yra mokamas: automobiliui - 6, o sunkiasvoriam transportui - 19 eurų. Belgai sako, kad tai ekologiškai švarus kaimas.

Šiame kaimelyje, turinčiame maždaug 30 gyventojų, sutikome klaipėdietį Povilą Deliušį. Jam čia gyvenamąsias patalpas nuomoja darbdavys ir vežioja į darbą. Klaipėdietis pasakojo, jog kvapai kartais būna nekokie. Anot jo, netoli yra ir beveik visai negyvenamas miestelis tik su keliomis šeimomis, primenantis Černobylį. Į jį savaitgaliais galima persikelti keltu.

Olandų kompanija "Hertel" atidarė Lietuvoje filialą UAB "Hertel servisas", samdo darbuotojus ir veža juos dirbti į užsienį. Vieni jų dirba Belgijoje, kiti Olandijoje, treti - Prancūzijoje. Belgijoje jie montuoja pramoninius pastolius uoste esančiuose fabrikuose. P. Deliušis užsienyje dirba jau 10 metų, Belgijoje - antrus. Pasak jo, čia uždirbama mažiausiai tris kartus daugiau nei vidutinis atlyginimas Lietuvoje. Palikti Lietuvos jis neketina, tiesiog naudojasi galimybe atvažiuoti pusei metų ir užsidirbti daugiau pinigų.

MARINA. Mažųjų laivelių uostelis Antverpeno mieste.

15 proc. Europos rinkos

Suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas Zebriugės uoste veikia jau 30 metų. Kol kas jokio incidento nėra buvę. Be abejo, Briugės miesto gyventojai nepageidavo uosto kaimynystės. Terminalas pastatytas šiame uoste, o ne Antverpene todėl, kad plaukiant laivui dujovežiui turi būti stabdomas laivų eismas, o Šeldės upėje labai intensyvi laivyba. Zebriugės terminalas netoli uosto vartų laivybai, kuri gali vykti 6 km spinduliu, labai netrukdo ir eismo ilgam stabdyti nereikia.

Svečiams Zebriugės uosto atstovai neretai papasakoja tai, kad uostas kaip kompensaciją turėjo supilti salą paukščiams perėti. Be abejo, projekto vertė dėl to gerokai šoktelėjo. Negana to, perinčius paukščius išpjovė lapės, tad teko statyti tvorą, kuri juos apsaugotų nuo lapių.

Nuo SGD terminalo, kuris bus statomas Klaipėdoje ties Kiaulės Nugaros sala, Zebgriugės terminalas skiriasi tuo, kad žemyninėje dalyje yra pastatytas stacionarus terminalas, o ne laivas-dujų saugykla, prie kurio švartuosis tanklaiviai dujovežiai. Terminalas turi 4 talpyklas, įleistas į žemę 40 metrų, be to, dar visa jų apačia yra specialiai sutvirtinta, todėl belgams nebaisūs jokie žemės drebėjimai. Beje, planuojama statyti dar ir penktą talpyklą.

Pagrindinis dujų srautas atkeliauja iš Kataro. Dujų tiekėjai yra keli. Ne visos dujos atgabenamos laivais, dalis jų dar importuojama ir vamzdynais.

Per metus terminale perpumpuojama 44 milijardai kub. m dujų ir šis terminalas aprūpina dujomis 15 proc. Vakarų Europos rinkos. Be to, dujos eksportuojamos į Braziliją, Pietų Ameriką ir kitas šalis.

Didelių problemų belgai dėl SGD terminalo nepatyrė, nes kaip ir Lietuvoje jis sulaukė Vyriausybės palaikymo.

Suprantama, laikomasi visų atsargumo priemonių ir reikalavimų. Pavyzdžiui, gyvenamieji namai nuo terminalo turi būti nutolę 1,5 km atstumu. Zebriugėje gal atstumas ir didesnis nuo SGD terminalo nei reikalaujama, tačiau vis dėlto stebina palei pat Šiaurės jūros pakrantę išdygęs daugiaaukščių gyvenamųjų namų kvartaliukas.

Kai į uostą vedamas dujovežis, 45 minutėms sustabdomas laivų eismas. Jis atvyksta kartą per savaitę ir yra nuolatos stebimas, dirba labai aukštą kvalifikaciją turintys specialistai. 70 tūkst. kub. m dujų atgabenęs laivas kraunamas apie 10 valandų. Krovos operacija stabdoma, jeigu vėjo greitis viršija 19 m/s.

Be to, Zebriugės terminale gana geros sąlygos, nes jis yra savotiškai uždaroje teritorija, tad bangos laivui nedaro didelės įtakos. Negana to, kad visame pasaulyje lėktuvams draudžiama skraidyti virš uostų, laivas dujovežis dar yra apsaugotas netgi nuo mažų lėktuvų, kad kuris nors ant jo neužkristų.

Nokinami kiviai

Pagal krovos apyvartą į Klaipėdos uostą yra panašesnis Zebriugės uostas, esantis tarp Antverpeno ir Roterdamo Šiaurės jūros pakrantėje. Jis laikomas nauju uostu, nes veiklą pradėjo 1985-aisiais ir tada krovė apie 14 mln. tonų krovinių. Pastaruoju metu krova jame per metus išaugo iki 43 mln. t, dirba apie 28 tūkst. žmonių. Per metus į jį atplaukia 7700 laivų, į Klaipėdą - 7 tūkst.

Zebriugėje per metus kraunama apie 2 mln. TEU. Ji turi net tris konteinerių terminalus. Į uostą gali atplaukti laivai, gabenantys ir 18 tūkst. TEU. Iš šio uosto konteineriai atgabenami ir į Klaipėdos uostą.

Zebriugė - naujų automobilių paskirstymo centras. Stebina didžiulės automobilių sandėliavimo aikštelės. Per metus čia perkraunama apie 1,7 mln. naujų automobilių. Yra ir kruizinių laivų terminalas, kuriame keleivių skaičius nuo 2002-ųjų išaugo iki 333 tūkst., žvejybos uostas, didžiulis popieriaus terminalas, maisto produktų krovos terminalas, Europos maisto centras. Jame nokinama kava, atgabenta iš Brazilijos, gaminamos sultys. Belgai sako, kad Zebriugėje nėra aplinką teršiančių krovinių, kad jis yra vienas iš švariausių uostų, todėl yra tinkamas kiviams sandėliuoti ir nokinti, o paskui išgabenti į kitus uostus. Beje, kiviai labai greitai genda, todėl jie turi būti atskirai sandėliuojami. Europos maisto centre kontroliuojama ir maisto produktų kokybė.