"Bega" įsitvirtina žemės ūkio produktų krovos rinkoje

Jūrų krovinių kompanija "Bega" šiemet tikisi padidinti perkraunamų birių žemės ūkio produktų dalį iki 1,5 mln. t. Anksčiau šių krovinių būdavo kraunama tik simboliškai - apie 200-300 tūkst. t per metus. Toks šuolis tapo įmanomas visu pajėgumu pradėjus veikti šios kompanijos Universaliam žemės ūkio produktų krovos terminalui bei atsiradus didesniam gyliui prie terminalo krantinių. Praėjusį antradienį čia baigtas krauti "Post Panamax" tipo laivas "Piera", į kurį supiltas didžiausias grūdų kiekis Klaipėdos uosto istorijoje.

"Begos" universalus žemės ūkio produktų krovos terminalas ir vadinamasis "Begos" pirsas buvo pastatyti prieš dvejus metus. Tačiau kuriam laikui buvo užtrukę baigiamieji infrastruktūros paruošimo darbai bei gylių prie krantinių užtikrinimas, tad kompanija negalėjo visu pajėgumu dirbti su didelio tonažo laivais.

"Begos" technikos ir technologijų direktoriaus Laimono Rimkaus teigimu, dėl šios priežasties dažnas didelis laivas tiesiog neužsukdavo į Klaipėdos uostą ir būdavo kraunamas Latvijos ar Estijos uostuose. Tačiau šiuo metu situacija iš esmės pasikeitė Lietuvos uosto naudai.

Naujos galimybės ir rekordai

Šiemet pavasarį Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai baigus gilinimo darbus prie "Begos" naudojamų krantinių, buvo patvirtinta nauja maksimali leistina laivų grimzlė - 13-13,2 m. Turėdama galimybę priimti laivus su tokia grimzle, "Bega" tiksi didinti perkraunamų krovinių kiekį, per šį sezoną krauti 1,5 mln. t papildomų krovinių, iš kurių apie 1 mln. t bus Lietuvoje išaugintas grūdų derlius.

Praėjusį antradienį buvo baigtas krauti laivas "Piera", į kurį buvo supilta 74 tūkst. t kviečių. T. y. didžiausias lietuviškų eksportinių grūdų kiekis, pakrautas į vieną laivą, per visą Klaipėdos uosto istoriją. Užauginti tokiam kiekiui maistinių ekstra klasės kviečių reikia apie 15 tūkst. ha žemės.

Iš viso "Piera" uoste stovėjo šešias dienas, tačiau dvi iš jų lijo ir krova dėl tokių oro sąlygų buvo negalima, tad laivas buvo pakrautas kiek daugiau nei per 4 paras (faktinis krovos našumas - apie 17 tūkst. t per parą). Laivas iš Klaipėdos išplaukė vakar.

Rekordinę grūdų partiją į Iraną šiuo laivu eksportavo naujas rinkos dalyvis uoste - AB "Kauno grūdai" drauge su UAB "Žvalguva".

"AB "Kauno grūdai" partnerystė su "Bega" leido mums, turintiems platų ūkininkų ratą, grūdų supirkimo infrastruktūrą visoje Lietuvoje ir didelį superkamų grūdų kiekį, jį konkurencingai eksportuoti į užsienio rinkas ir užsitikrinti logistikos efektyvumą. Šis abipusiškai naudingas bendradarbiavimas ateityje suteiks galimybę didinti eksportuojamų grūdų srautą", - sakė įmonių grupės "KG Group" vadovas Tautvydas Barštys.

Pasak L. Rimkaus, labai svarbu, kad Lietuvos verslas turi galimybę dirbti Klaipėdos uoste.

Kita vertus, anot jo, jeigu kompanija "Bega" būtų galėjusi priimti laivus, turinčius didesnę - 13-13,2 m - grimzlę, anksčiau, jos rezultatai šiemet būtų buvę gerokai didesni.

Terminalas neturi analogų

"Begos" universalus žemės ūkio produktų krovos terminalas Klaipėdos uoste skiriasi ne tik savo parametrais, bet ir tuo, kad jame galima dirbti dviem kryptimis, t. y. tiek su eksportuojamais, tiek su importuojamais kroviniais. "Bega" tampa žemės ūkio birių produktų paskirstymo centru. Atplaukus didžiuliam laivui, dalis jo krovinio iškraunama į mažesnius laivus, kurie jį išplukdo į kitus uostus, arba atvirkščiai - krovinys "suplaukia" mažesniais laivais, terminale yra kaupiamas, kol susidaro didelio laivo partija, tuomet perkraunamas į jį ir išsiunčiamas gavėjams.

Klaipėdos valstybinio jūrų Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, minėta kompanija pasistatė terminalą, neturintį analogų. "Jis ypatingas tuo, jog vienu metu gali vykti dvi operacijos ir turi visas reversines galimybes. Tai labai patrauklu klientui, nes gali sutaupyti ir laiko, ir kaštų", - sakė jis.

Naudos iš tokio terminalo gauna ne tik kompanija, krovinio siuntėjas, bet ir valstybė, kadangi atliekamos dvi operacijos, Uosto direkcijos rinkliavos beveik padvigubėja, nes atplaukęs vienas didelis laivas pritraukia 12-15 mažesnių laivų, kurie taip pat moka rinkliavas.

Taigi turėdama unikalų terminalą, "Bega" tampa svarbia ne tik lietuviškų žemės ūkio produktų, bet ir tranzitu per Lietuvą keliaujančių krovinių krovos dalyve. Į kompaniją atplaukia laivų iš Argentinos, Brazilijos su pašariniais sojos rupiniais. Pastarieji būna skirti tranzitui per Lietuvos teritoriją į Baltarusiją, Kazachstaną ir kt.

Be kitų šalių, siunčiančių žemės ūkio produktus tranzitu per Lietuvą, tokios galimybės ieško ir Ukraina. Ji nori krauti pašarines kultūras, kurios iš Ukrainos gabenamos į Europos Sąjungos šalis. Iš praėjusio sezono derliaus "Begoje" perkrauta apie 150 tūkst. t ukrainietiškų kukurūzų.

Rezervų dar yra

Nors kraunant laivą "Piera" buvo pasiektas tam tikras rekordas, vis dėlto jo parametrai leistų išgabenti ne 74 tūkst., o 91 tūkst. tonų grūdų. Juolab kad kompanija "Bega" galėjo pakrauti jį pilną, mat praėjusios savaitės pabaigoje jos talpyklose buvo sukaupta apie 160 tūkst. t grūdų. Tačiau tam reikėtų, kad leistina laivo grimzlė būtų 14,4 m.

Prognozuojama, kad tokios galimybės Klaipėdos uoste atsiras apie 2018 metus. Pasak A. Vaitkaus, yra atlikta studija, kuri parodė, kad Klaipėdos uoste gali būti ir 17 m gylis, tam reikia atlikti investicijas, kurios jau yra planuojamos.

"Mes dalyvaujame aštrioje konkurencinėje kovoje tarp uostų. Todėl su Uosto direkcija dirbame išvien siekdami lyderystės šioje kovoje", - teigė L. Rimkus.

Svarbu ir uosto prestižas

Ką duoda tokių laivų, kaip "Piera", atėjimas į Klaipėdos uostą? Visų pirma dideles pajamas - vien šio laivo atplaukimas Uosto direkcijai atneš apie 220 tūkst. Lt pajamų iš uosto rinkliavų. Taip pat tai užtikrina tiek valstybės, tiek privačių investicijų į uosto infrastruktūrą bei suprastruktūrą atsipirkimą ir greitą ekonominę naudą. Uosto direkcija į pirsą ir kitus susijusius objektus investavo apie 74 mln. Lt, "Begos" investicijos į Universalaus žemės ūkio produktų terminalą bei krovos įrangą siekė apie 85 mln. Lt.

"Ne mažiau svarbus ir kitas dalykas - uosto prestižas. Tai, kad Klaipėdos uoste yra ne tik konteinerių, bet ir birių produktų paskirstymo centras, uostui suteikia visai kitą kategoriją, ir krovinių siuntėjai jau siekia šiame uoste rasti savo nišą", - kalbėjo A. Vaitkus.

"Naujas gylis - tai naujo požiūrio ir gero Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, Uosto kapitono tarnybos darbo bei bendradarbiavimo su krovos kompanijomis rezultatas. Labai reikšminga yra darni uosto suprastruktūros ir infrastruktūros plėtra, galimybė operatyviai panaudoti sukuriamą naują krovos pajėgumą ir tenkinti krovinių siuntėjų lūkesčius. Pastaruoju metu uoste daug buvo padaryta, liko ne kažin kiek, kad Klaipėdos uoste būtų pasiekti maksimalūs parametrai. Labai svarbu, kad Uosto direkcijos vadovybė tai puikiai supranta ir jau dabar pradeda įgyvendinti tolesnio uosto vystymo programas", - priduria kompanijos "Bega" generalinis direktorius Aloyzas Kuzmarskis.