Be kvotų paliko ir teismas

Šioms žvejybos kompanijoms nepavyko Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) įtikinti ir dėl to, kad reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Žuvininkystės įstatyme įtvirtintų apribojimų kvotų dalyboms.

"Įsteigė per vėlai"

Bylos duomenimis, minėtoji komisija pernai vasarį "individualios žvejybos galimybes" buvo paskirsčiusi subjektams, turintiems istorinę dalį pagal jo pasirinktus 3 kalendorinius metus iš 7 paskutinių kalendorinių metų bei valdantiems Lietuvoje įregistruotą žvejybos laivą.

UAB "Banginis" buvo skirta 40 proc. visos Lietuvai skirtos šprotų ir strimelių kvotos, o "Baltijos šprotai" liko be nieko.

"Byloje nėra ginčo dėl to, kad UAB "Baltijos šprotai" buvo įregistruota tik 2015 m. vasario 9 d., t. y. jau po žvejybos kvotų paskirstymo, todėl teisėtai ir pagrįstai UAB "Baltijos šprotai" nebuvo skirtos žvejybos kvotos, kadangi UAB "Baltijos šprotai" nebuvo ūkio subjektas pagal Žuvininkystės įstatymo 2 straipsnio 26 dalį", - praėjusią savaitę konstatavo VAAT.

Pasak Žuvininkystės tarnybos Žvejybos Baltijos jūroje reguliavimo skyriaus vedėjo Tomo Zolubo, šprotų ir strimelių kvotos pernai buvo skirstomos ir toliau, tačiau vasario posėdžio metu buvo dalinama didžioji jų dalis - apie 80 proc. visos šaliai tekusios kvotos.

"Vėlesnių skirstymų metu "Baltijos šprotams" teko daugiau nei 4 procentai visos Lietuvos šprotų ir daugiau nei 3 procentai strimelių kvotos", - sakė T. Zolubas.

Anot jo, ankstesniais metais "Banginis" sugaudavo apie 70-80 proc. viso Lietuvai skirto šių žuvų kiekio.

Dėl konstitucingumo nesuabejojo

"Banginis" ir "Baltijos šprotai" taip pat prašė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis išaiškintų, ar Žuvininkystės įstatymo straipsnis, draudžiantis vienam ūkio subjektui, įskaitant su juo susijusius ūkio subjektus, kalendoriniams metams skirti daugiau kaip 40 proc. kiekvienos žuvų rūšies Lietuvai skirtų žvejybos kvotų, neprieštarauja Konstitucijos straipsniams, reglamentuojantiems nuosavybės neliečiamumą ir tai, kad šalies ūkis grindžiamas privačia nuosavybe, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva.

Anot pareiškėjų, nė viename iš valstybės ūkio sektorių nėra taikomas dirbtinis įstatymais nustatytas ūkio subjektams rinkos apribojimas, draudžiantis ūkio subjektui užimti daugiau nei 40 proc. rinkos, o priėmus minėtąjį Žuvininkystės įstatymo straipsnį neproporcingai - beveik dvigubai - sumažinta UAB "Banginis" užimama rinkos dalis. Akcentuota, kad "UAB "Banginis", investavusi į laivus, specialią šprotų, strimelių žvejybos įrangą bei nuosekliai vykdžiusi minėtų žuvies rūšių verslinę žvejybą, įgijo teisę pretenduoti į didesnę nei 40 proc. šprotų ir strimelių žvejybos rinkos dalį".

Skundo autorių nuomone, toks ribojimas pažeidžia ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumą bei sąžiningą konkurenciją, "kadangi iškreipia verslinės žvejybos sąlygas".

"Užuot visoms žvejybos įmonėms sudarius lygias galimybes konkuruoti, t. y. pagal savo veiklos ankstesnių metų rezultatus ateityje gauti ir turėti atitinkamą žvejybos kvotų dalį, nustatytas dirbtinis apribojimas, neleidžiantis sąžiningai verslą vykdančiam ir sėkmingai konkuruojančiam ūkio subjektui užimti didesnę nei 40 procentų žvejybos Baltijos jūroje rinkos dalį", - rašė skundo autoriai.

Tačiau teismas, spręsdamas dėl šio prašymo, pažymėjo, kad toks apribojimas Žuvininkystės įstatyme atsirado dėl kitos norminės bylos, kurioje Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) konstatavo, kad kvotų apribojimai turi būti nustatyti įstatymu, o ne žemės ūkio ministro įsakymais.

VAAT nekilo abejonių dėl tokio Žuvininkystės įstatymo straipsnio atitikties Konstitucijai. Esą priešingai - nesant tokios įstatymo normos subjektams, negaudžiusiems strimelių ar šprotų Baltijos jūroje ar jų sugavusiems mažai, būtų iš esmės ribojama galimybė užsiimti atitinkama žvejyba ateinančiais metais.

"Didžiuliai nuostoliai"

VAAT sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas LVAT.

"Banginio" vadovas Algirdas Aušra sakė, kad tikrai skųs tokį sprendimą.

"Bylą nagrinėjusi teisėja neatsakė į daugelį mūsų iškeltų klausimų. Be to, ji jau nagrinėjo ir kitą panašią bylą", - sakė A. Aušra.

Anot jo, dėl tokio komisijos sprendimo "Baltijos šprotai" neteko tikrai nemažos dalies kvotų ir patyrė didžiulių nuostolių.