"Baltmax" laivai - ne drakonai, su kuriais reikia kovoti

Ties Melnrage ar Būtingėje (dėl konkrečios vietos neapsispręsta) planuojamas statyti uostas vadinamas įvairiai: ir giliavandeniu, ir išoriniu. Manoma, kad klaidinga jį vadinti giliavandeniu, nes ir dabartinis uostas jau yra giliavandenis. Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus ne kartą yra pabrėžęs, kad bet kuriuo atveju yra kalbama apie galimybę Klaipėdoje priimti "Baltmax" tipo laivus, t. y. didžiausius laivus, kurie gali įplaukti į Baltijos jūrą.

Parengiamieji išorinio uosto statybos darbai sustabdyti ne todėl, kad atsisakyta tokio uosto idėjos apskritai. Problema ta, kad ministro įsakymas, įpareigojantis Uosto direkciją juos atlikti, neatitinka specialiojo plano rengimo procedūros.

Be to, šiuo metu rengiami du aukštesnio lygio dokumentai - Lietuvos bendrasis planas pildomas jūrine dalimi ir Klaipėdos apskrities bendrasis planas. Priešingai nei Klaipėdos ir Palangos miestų bendruosiuose planuose, minėtuose planuose išorinis uostas jau yra numatomas.

Posėdyje dalyvavęs Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas domėjosi, ar nebus taip, kaip su suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalo statyba, kai savivaldybė buvo tik viena iš daugybės vertintojų ir jos nuomonė nedarė jokios įtakos. A. Vaitkus tikino, kad miesto nuomonė bus svarbi.

Paklaustas, kuri svajonė dabar Klaipėdos uostui svarbesnė, ar dabartinio uosto laivybos kanalo pagilinimas iki 17 metrų, ar išorinio uosto statybos, A. Vaitkus atsakė:"Mes matome subalansuotą uosto plėtrą. Kalbos, jog kuriami drakonai, su kuriais reikia kovoti, nėra pozityvios ir stabdo procesą. "Baltmax" parametro laivai - didžioji mūsų siekiamybė. Kiti kaimyniniai uostai turi galimybes juos priimti, o mes - ne, todėl pralaimime konkurencinėje kovoje. Jeigu bus priimtas politinis sprendimas dėl galimybės priimti "Baltmax" tipo laivus, Uosto direkcija yra visiškai pasirengusi įgyvendinti tokį planą. Manau, praeityje priimti kai kurie politiniai sprendimai padarė tam tikrą žalą mūsų uosto galimybėms. Jeigu šiandien būtų dar 2008 metų Vyriausybės nutarime numatyti sprendiniai - ką kas turi padaryti kokiu metu, šiandien galbūt jau nebereikėtų dar tik planuoti atskirus darbus."

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža pridūrė, kad jau dabar tenka atsisakyti krovinių dėl to, kad kompanijos negali priimti didesnių laivų.

AB "Klaipėdos nafta", turinti dvi krantines, jas jau išnaudoja 70 proc. Norint jas rekonstruoti, bendrovei tektų naudotis tik viena. Turint omenyje, kad ši bendrovė yra įpareigota pastatyti SGD terminalą, jai sąlygos jokiu būdu negali būti bloginamos.

Idėjos apie vadinamosios nulinės krantinės įrengimą prie šiaurinio molo kol kas atsimuša į laivybos saugumo klausimą. Mat į Klaipėdos uostą plaukiančių laivų forpikai nukreipti tiesiai į nulinę krantinę.

Lietuvos jūrų krovinių kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika atkreipė dėmesį į tai, kad išoriniame uoste dirbsiančios kompanijos turėtų pritraukti naujų arba papildomų krovinių. A. Vaitkus patikino, kad naujasis uostas neturėtų pakenkti dabartiniams uosto naudotojams. Uosto direkcijos nuostata - pirmiausia išnaudoti jau turimus pajėgumus.

POREIKIS. AB "Klaipėdos nafta" norėtų, kad prie šiaurinio molo būtų įrengta nulinė krantinė, tačiau kol kas tai planuoti trukdo laivybos saugumo klausimas.

Dalios BIKAUSKAITĖS nuotr.