Baltijos jūroje šiuo metu "žvejoja" teisininkai

Žvejai, nesutikdami su tuo, kad pagal naujas kvotų skirstymo taisykles per 70 proc. šprotų ir strimelių kvotos būtų skiriama vienai UAB "Banginis", kitas praktiškai paliekant be nieko, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Pastarasis prašė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) ištirti, ar žemės ūkio ministro V. Juknos 2013 m. kovo 15 d. įsakymu patvirtintų Žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių kai kurie punktai atitinka tam tikrus Žuvininkystės ir Viešojo administravimo įstatymų punktus. Šiemet kovo 27 d. LVAT teismas pripažino, kad vienas minėtų taisyklių punktas prieštarauja Viešojo administravimo įstatymui.

Ministerijos veiksmai neteisėti?

"Teismo nutartis tokia, kokios mes ir tikėjomės. Ji sustatė viską į savo vietas, nes pripažino ministerijos veiksmus, kuriais ji perskirstė žvejybos Baltijos jūroje kvotas pagal naują formulę, neteisėtais. Teismo pasakyta, kad iki jo sprendimo galiojusi tvarka yra neteisinga", - sakė žuvininkystės įmonių asociacijos "Jūros žvejys" pirmininkas ir AB "Senoji Baltija" direktorius Artūras Maželis.

Jo teigimu, šiuo metu situacija yra visiškai nežinoma - nėra priimta jokių naujų sprendimų. Kol kas žvejai neinformuoti, kaip keisis situacija esant tokiai LVAT teismo nutarčiai. "Ministerijos buvo pasakyta, kad laukiame visi tos dienos X, t. y teismo nutarties. Ta diena atėjo, tačiau ministerija sąmoningai ar ne neatsako nė į vieną mūsų klausimą", - sakė A. Maželis.

Dėl kilusių ginčų šiemet buvo paskirstyta tik pusė 2014-ųjų kvotų. Nors dar metai neįpusėjo, jau išnaudota pusė strimelių ir šprotų kvotos. A. Maželio teigimu, laivynas šiuo metu yra sustojęs, nes leistinas sugauti žuvų kiekis jau išgaudytas. Tiesa, menkes, kurių žvejyba yra nuostolinga, bandoma žvejoti, o šprotų, kurie šiomis dienomis gerai gaudomi, nebegalima žvejoti. Pasak A. Maželio, tik UAB "Banginis" esą neišgaudžiusi 50 proc. viso jai skirto kiekio.

"Mes norėtumėme, kad Žemės ūkio ministerijos atsakingi asmenys kuo greičiau perskirstytų šių metų kvotų likutį pagal senąją tvarką. Ji buvo visiems suprantama ir kvotos būdavo normaliai padalijamos. Jeigu būtų grįžtama prie senosios tvarkos, manau, tai tenkintų didžiąją dalį žvejų", - sakė minėtos asociacijos vadovas.

Ministras negali riboti

Žemės ūkio viceministras Rytis Šatkauskas tvirtino, kad dar nepriimta jokio - nei politinio, nei praktinio - sprendimo šiuo klausimu. Sakė įpareigojęs ministerijos teisininkus per savaitę išsiaiškinti padėtį, išanalizuoti visas galimas pasekmes.

Pasak viceministro, preliminarios teisininkų išvados esančios visiškai priešingos tam, ką aiškina Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila ir kiti žvejai.

Pasak R. Šatkausko, liaudiškai sakant, teismas išaiškino, kad pagal Viešojo administravimo įstatymą ministras negali riboti verslo, t. y. jo įsakymu patvirtintomis taisyklėmis, tai gali padaryti tik aukštesnis teisės aktas, šiuo atveju - įstatymas. Jeigu tokios taisyklės būtų numatytos Žuvininkystės įstatyme, tada Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidimo neįžiūrėtų.

Anot viceministro, LVAT panaikino tik vieną minėtų taisyklių punktą, pažeidžiantį Viešojo administravimo įstatymą, tą, kuriame kalbama apie kvotų skirstymo rakto sudarymo mechanizmą. Panaikintas pats rakto sudarymo principas nuo LVAT sprendimo paskelbimo dienos, bet ne nuo tos dienos, kai jis buvo patvirtintas. Daroma išvada, kad nei pats raktas, nei ankstesnės ar dabartinės kvotos nepanaikintos.

Viceministras sutinka su tuo, kad ministerija turės keisti tą rakto sudarymo mechanizmą, tačiau ateityje.

"Tiek A. Bargaila, tiek visi kiti nekalba apie tai, kad pagal tą patį punktą, kurį teismas pripažino negaliojančiu, buvo patvirtintos ir ankstesnės kvotų skirstymo taisyklės, jos irgi turėtų būti laikomos negaliojančiomis. Daugybę metų kvotos buvo skirstomos pagal ministro patvirtintas taisykles. Taigi ir anksčiau ministras lygiai taip pat ribojo verslą. Kadangi to nebuvo klausiama, tad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas šiuo klausimu nepasisakė", - teigė viceminitras.

"Žvejai - ne šventieji"

R. Šatkauskas nemano, kad žvejai yra tokie šventi, kokiais dedasi."Avantiūros tęsiasi. Viena įmonė 150 t šprotų ir strimelių išsikeitė į 50 t menkių. Pastarųjų kvotos Lietuva ir taip neišnaudoja mažiausiai 50 proc. Kam jai reikia papildomai 50 t menkių, jeigu turi savo 150 t. Ko gero, šprotus ir strimeles pardavė už "juoduosius" pinigus, o menkes žvejoja dėl akių", - svarstė jis.

Viceministro manymu, visa žvejų kova dabar vyksta ne dėl to, kad jie galėtų išgyventi, bet dėl to, kad galėtų kuo brangiau parduoti savo verslą. Esą pati žvejyba jiems ne tiek jau ir įdomi.

Žvejų atstovai aiškina, kad jų teisininkai galvoja vienaip, o ministerijos - kitaip. Pasak viceministro, tris kartus bandyta organizuoti visų visų teisininkų susirinkimą, tačiau žvejų teisininkai taip nė karto ir neatvyko. Todėl jis mano, kad tai irgi yra savotiškas žvejų žaidimas.

Šiemet - tas pats raktas

Antradienį 10 ministerijos darbuotojų susirinko pas žemės ūkio ministrą ir apsvarstė visus galimus variantus, kaip būtų galima išeiti iš susiklosčiusios situacijos. Teisininkai siūlo kvotas antram pusmečiui skirstyti pagal tą patį raktą, nes įstatymo dar teks ilgokai laukti.

Bet koks kitos minėtų taisyklių keitimas vėlgi turėtų būti daromas remiantis ministro įsakymu, kuris vargu ar būtų teisėtas, o, be to, apie tą keitimą vėl reikėtų diskutuoti su socialiniais partneriais.

"Kalbant apie likusias nepaskirstytas šių metų 50 proc. kvotų, mes jas paskirstysime kaip įmanoma greičiau, kai tik bus teisiniu požiūriu sutvarkyti dokumentai. Tikiuosi, kad trečiadienį pas ministrą ant stalo jau gulės dokumentai, kurie turi būti derinami", - sakė R. Šatkauskas.

Svarstytas ir toks variantas. Kadangi kvotų skirstymo raktas nekeičiamas trejus metus, jis galėtų galioti 2013-2015 metų laikotarpiu, iki 2016-ųjų, bet baigiantis 2015-iesiems vėl reikėtų sudaryti rakto mechanizmą ir tada ministerija jau nebegalėtų naudoti to paties rakto.

Tačiau tikimasi, jog iki šių metų pabaigos bus priimtas Žuvininkystės įstatymas, kuris įteisins vienokias ar kitokias nuostatas. Pasak viceministro, jeigu bus pasirinktas istorinis kvotų skirstymo principas, tada galios tos pačios taisyklės, o jeigu bus kitoks, vadinasi, bus kitoks.

"Vakarų ekspresas" jau rašė, jog Žemės ūkio ministerija parengė savo pasiūlymus, tarp jų - ir kvotų skirstymo tvarka, kuriuos norima įtraukti į įstatymą. Įstatymo projektas buvo derinamas tarp įvairių institucijų. Daug pastabų gauta iš Konkurencijos tarybos, iškilo netgi žvejybos kvotų pardavimo viešajame aukcione klausimas. "Jeigu Konkurencijos taryba ir toliau laikysis savo nuostatos, mes privalėsime vienaip ar kitaip rasti būdą, kad į Baltijos jūros žvejų rinką galėtų ateiti nauji vartotojai", - sakė R. Šatkauskas.

Daugelis žvejų kategoriškai pasisako prieš tai, kad kvotos būtų parduodamos viešajame aukcione, tačiau, pasak viceministro, ši tema dar tebėra aktuali.