Baltijos jūroje nuskandintas cheminis ginklas sukelia žuvų mutacijas

"Pagal projektą mes, be viso kito, tiriame cheminių medžiagų poveikį žuvims, kurios plaukioja šių medžiagų palaidojimo vietose. Jose žuvys serga daugiau nei kituose Baltijos jūros rajonuose. Aptikti ir genetiniai pokyčiai", - mokslininko žodžius cituoja Lenkijos naujienų agentūra.

1945 m. pasibaigus karui Baltijos jūroje buvo palaidota apie 50 tūkst. tonų cheminio ginklo atsargų. Jų palaidojimo vietų paieška vyksta pagal europinį projektą CHEMSEA (Cheminio ginklo paieška ir vertinimas). Po šių paieškų bus parengtos priemonės, kaip sunaikinti gamtai ir žmonių sveikatai grėsmę keliantį cheminį ginklą. Didžiausias arsenalas buvo išmestas netoli Gotlando ir Bornholmo salų. 2013 m. vasarą cheminio ginklo pėdsakų aptikta ir Gdansko įlankoje.

"Mūsų tyrinėjimai parodė, kad Gotlando įduboje yra apie 8 tūkstančius bombų ir sviedinių, kurie teršia aplinką. Mes patvirtinome, kad dugnas šalia šių objektų yra užterštas. Anksčiau tai buvo tik prielaidos", - sakė J. Beldovskis.

Jo žodžiais, žuvį šiose vietose gaudyti nerekomenduojama, tačiau uždrausta žvejoti tik dugniniais tinklais. Didžiausia Baltijos jūroje palaidoto cheminio ginklo dalis - ipritas. Didžiulį pavojų keliai tos medžiagos, kurios palaidotos tam nepritaikytuose konteineriuose, kurie greitai yra.