Baltijos jūroje - didžiausia radiacinė tarša

Baltija yra pati radioaktyviausia jūra pasaulyje - jau daugelį metų ji teršiama radioaktyviomis atliekomis iš įvairių šalių atominių elektrinių, išsidėsčiusių palei Baltijos krantus.

Nors liepos viduryje pats atostogų įkarštis, ir daugybė atostogautojų ilsisi Baltijos pajūryje, Lietuvos ir užsienio aplinkosaugos aktyvistai skambina pavojaus varpu dėl žalingo radionuklidų kiekio Baltijos jūroje poveikio žmonių sveikatai, ragina nevalgyti šioje jūroje sugautų žuvų ir net perspėja apie gresiantį leukemijos pavojų pajūryje žaidžiantiems vaikams.

Naujienų agentūroje ELTA ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje "Baltijos jūra - radioaktyviausia pasaulyje" pristatydami pirmą kartą mūsų šalyje vykstantį "Baltijos jūros infoturą", Lietuvos ir Suomijos aplinkosaugos aktyvistai sako nenorintys varyti depresijos atostogautojams, bet tikisi būti labiau išgirsti Lietuvos valdžios ir Vilniuje reziduojančių užsienio - Suomijos, Švedijos, Lenkijos valstybių, taip pat Europos Sąjungos atstovybėse. Prie jų ketvirtadienį ir penktadienį rengiami piketai, praeiviai bus informuojama apie atominių elektrinių radioaktyviąją taršą Baltijos jūros vandeniui ir gruntui.

Iki rugpjūčio 20 dienos grupė aplinkosaugos aktyvistų iš Baltijos jūros valstybių, dalyvaujančių "Baltijos jūros infoture" (Baltic Sea Info Tour), keliauja iš Suomijos per Rusiją, Latviją, Baltarusiją, Lietuvą, Lenkiją, Vokietiją, Daniją, Švediją ir turą užbaigs Suomijoje.

Pasak vieno iš akcijos organizatorių Lino Vainiaus, "Baltijos jūros infoturo" iniciatyva apkeliauti visas Baltijos jūros šalis ir didžiuosius miestus skelbiant šią grėsmingą žinią jaunimui gimė Vokietijoje, Švedijoje ir Suomijoje, kurių atominės elektrinės labiausiai teršia Baltijos jūrą, raginant politikus bei aktyvius piliečius imtis veiksmų, kad radioaktyvi tarša nebūtų tęsiama.

"Nors mokslininkai seniai ištyrė ir nustatė, kad Baltijos jūra yra labiausiai chemiškai užteršta jūra pasaulyje, kad joje pagautų žuvų negalima valgyti, - atskriejo žinia iš tarpvalstybinės Helsinkio komisijos mokslininkų ekspertų ataskaitos, kad Baltijos jūra yra labiausiai užteršta radioaktyviomis medžiagomis. Mes visada kėlėme klausimą apie atominės energetikos daugialypį neigiamą poveikį aplinkai, žmonių sveikatai, gyvajai gamtai, o kalbėdami apie Baltijos jūros radioaktyvų užteršimą turime dar vieną iliustraciją, kuo yra pavojinga branduolinė energetika ir visa su ja susijusi pramonė", - kalbėjo L. Vainius.

Pasak jo, šią žinią reikėtų skelbti Palangoje, Šventojoje ir visuose pajūrio kurortuose, bet nesinori ten masiškai susirinkusiems atostogautojams varyti depresiją ir gąsdinti juos, nes tie žmonės nedaug ką gali pakeisti. "Bet kalbėdami apie tai Vilniuje, tikimės, kad dar ne visi politikai ir kiti sprendimus priimantys asmenys atostogauja, ir visuomenė šią žinią išgirs", - sakė L. Vainius.

Pasak "Baltijos jūros infoturo" dalyvės Lauros Gintalaitės, Baltijos jūra yra radioaktyviausia ne tik tarp jūrų, bet ir apskritai radioaktyviausias vandens telkinys pasaulyje. "Pagrindinė to priežastis yra Černobylio AE katastrofa, taip pat atominės bombos bandymai Šaltojo karo metu ir išmetimai iš branduolinio kuro perdirbimo įrenginių - tai jau istorija, kurios negalime pakeisti. Bet galime uždaryti dar veikiančias atomines elektrines ir nebestatyti naujų, žinant, kad tai gali turėti nepataisomų padarinių.

"Nustatyta, kad po Černobylio AE avarijos Švedijoje krūtų vėžiu dažniau sirgo tos moterys, kurios gyveno Baltijos jūros pakrantėje, tuo tarpu ne prie jūros gyvenančių švedžių susirgimų krūtų vėžiu atvejų sumažėjo. Daug kas įsivaizduoja, kad atominė energetika yra nesaugi tik tada, kai įvyksta didžiulė avarija, bet taip nėra. Pavyzdžiui, Švedijoje, prie vienos elektrinės buvo pastatytos mažo ir vidutinio radioaktyvumo atliekų saugyklos, turėjusios būti saugios 50-100 metų, tačiau jau po dešimties metų vanduo prasiskverbė į tas saugyklas ir išplovė radioaktyvias medžiagas į jūrą. Jų kiekis dešimtkart viršijo normalų. Galime tik spėlioti, kas darosi Lietuvos saugyklose, kurios statytos sovietmečiu...", - svarstė L. Gintalaitė.

Pasak Suomijos aplinkosaugos aktyvistų, Švedija žada statyti giluminius kapinynus aukšto radioaktyvumo atliekoms, ir tai daryti numato prie Baltijos jūros, o Suomija, kopijuojanti šį Švedijos pavyzdį, planuoja taip pat statyti giluminius kapinynus prie jūros, skelbiant, kad medžiagos būsiančios saugios šimtą tūkstančių metų.

"Galime įsivaizduoti, kad po kokių keliasdešimties metų pradės aiškėti, jog tos radioaktyvios dalelės iš giluminių kapinynų pateko į aplinką, bet poveikis bus daug didesnis. Tai aktualu ir Lietuvai, kuri dar tik planuoja, kur dės savo radioaktyvias atliekas", - teigė L. Gintalaitė.

"Infoturo" dalyviai bei aplinkosaugos organizacijos aplink Baltiją siekia, kad būtų paskelbtas moratoriumas atominių elektrinių projektams bei suplanuotam Švedijos bei Suomijos radioaktyvių atliekų laidojimui, o Baltijos jūros šalys skirtų lėšas socialiai ir ekologiškai saugesnėms atsinaujinančios energetikos ir energijos efektyvumo technologijoms.

Pasak L. Vainiaus, kartu su užsienio aplinkosaugos aktyvistais ketinama raginti Europos Parlamentą ir kitas ES institucijas neskirti lėšų prieštaringai vertinamiems atominės energetikos projektams. Jo žiniomis, jau rudenį Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Lenkija dalinsis planuojamos statyti Visagino AE akcijas.