Baltijos jūra perplaukta. Kelionė tęsiasi

Daugiau nei metus brandinta idėja pagaliau buvo paleista į laisvę: po pernykštės nesėkmės skrupulingai išlukštentos klaidos, įsigyta tokiam žygiui būtina moderni įranga, sunkiose treniruotėse grūdinti ne tik raumenys, bet ir vyrų dvasia, surinkta patyrusi lydinčioji įgula, o krante palikta ištikima sausumos komanda.

Ir vis dėlto... Net dosni auka paslaptingajam jūros Seniui bei toliaregiškas Klaipėdos meteorologų žvilgsnis nepadėjo iki galo įspėti permainingų Baltijos nuotaikų. Kaip tikra moteris, jūra atskleidė paslaptingą ir neretai šiurpoką savo būdą: čia ji buvo lygi, švelni ir skaidri - lyg įrėminta nykstančio horizonto ir giedro dangaus linijose; čia - pikta, aikštinga, plakanti įsibrovėlius vėjais, žaibais, jėgas sekinančiomis srovėmis, aukštomis bangomis ir apgaulingais rūkais.

Jūra perplaukta. Ne pramogauti išsirengusių turistų keliais. O sunkiu - tiek trijų plaukikų, tiek juos lydėjusios įgulos narių darbu - iki Gotlando švyturio akimis ir jachtos šturvalo judesiais išmatuotas kiekvienas pas švedus besiveržiančių lietuvių baidarių irklo grybšnis.

Neramių naktų vachtomis, lyg kokiems nevėkšloms pirmokams skaičiuojant tik iki trijų. Meiliai pravardžiuodami "apelsinais", "žąsiukais" ar "jonvabaliais", nuolat žvilgsniais ganėme prie baidarių prilipusius Paulių, Marių ir Domantą - čia išnyrančius ant bangos keteros, čia neretai visiškai dingstančius mums iš akių...

Birželio 13 dieną projekto "Dėl Tavęs aš perplauksiu jūrą" istorijoje padėtas taškas. Projekto įgyvendinimo metu išlietas nesuskaičiuojamas kiekis prakaito. Ir šiek tiek ašarų. Į orą paleistas ne vienas sodrus keiksmažodis. Būta maldų, kurias dangus išklausė. Būta vilčių, kurios neišsipildė.

Dvejus metus trukusi P. Paulionio, M. Norvaišo ir D. Laukevičiaus kelionė svajonės link baigėsi - savo jūrą jie perplaukė. Tačiau kiekvieno mūsų asmeninė kelionė į neišmatuojamas, jokiuose pasaulio jūrlapiuose nepažymėtas žmogaus galimybių ir prigimties gelmes - dar nebaigta.

Kas žino, į kokį paslaptingą krantą rytoj nukreipsime savo žvilgsnius?

Neoficiali statistika

• Elandas pasiektas per 6 paras.
• Nuirkluota apie 300 km.
• Jachtos "Lietuva" įgula: Osvaldas Kudzevičius, Tadas Maniušis, Saulius Maslauskas, Vytautas Žalys, Julius Venskus, Kristina Paulionė, Rolanda Lukoševičienė.
• Neoficialus projekto himnas - A. Mamontovo "Saulės miestas" ("Nes jeigu tu perplaukti jūrą dėl savo svajonės gali...")
• Kelionės metu įgulos narys V. Žalys ne tik stovėjo prie šturvalo, bet ir parašė 25 puslapius "Lietuvos diplomatijos istorijos" II tomo.
• Jūroje gimusi sentencija: "Ir kodėl Dievo žemė (Gotland) taip nenori priimti Marijos žemės vaikų?"

"Buvo įtampos ir adrenalino"

Osvaldas KUDZEVIČIUS, jachtos "Lietuva" kapitonas

Visą kelionę jaučiausi labai atsakingas už tai, kas vyksta. Tai nebuvo įprastas pasiplaukiojimas jachta. Teko dieną naktį stebėti ne tik vyrus jūroje, bet ir orų - vėjo, bangavimo kaitą, kurie, kaip ir įprasta Baltijos jūroje, pažėrė netikėtumų.

Buvo įtampos ir adrenalino. Vienas tokių momentų - kai Paulius apsivertė ir teko skubiai jį traukti iš vandens. Žinojau, kad Baltijos temperatūra - vos 9 laipsniai, o žmogus tokiame vandenyje gali išbūti apie 20-25 minutes. Apsisukome per 15 minučių, bet ir jos Pauliui gerokai prailgo. Mes, esantys jachtoje ir ją vedantys, buvome vienintelis vyrų ryšys su realiu pasauliu - ir paguoda sunkiomis akimirkomis, ir greitoji pagalba ekstremaliose situacijose.

Smagiausi kelionės momentai - startas iš Palangos ir Pauliaus žinia per radijo ryšį, kad jau išsilaipinta Elande...

Man tai buvo pirmas tokio pobūdžio projektas. Buvo be galo smalsu pačiam patirti, kaip vyksta tokie dalykai.

Ar reikia tokių žygių? Žinoma, kad reikia! Žmonės labai išsiilgę aukštesnių dalykų, kurie kasdienybę nuspalvina visai kitomis spalvomis.

"Jų draugystė tik sutvirtėjo"

Vytautas Žalys, įgulos narys, istorikas, diplomatas, prieš 10 metų kanoja perplaukęs Baltijos jūrą

Įdėmiai stebėjau vyrų rengimąsi žygiui visus metus ir drąsiai galiu pasakyti - jie išplaukė labai gerai pasiruošę, turėdami specialiai jūroje pritaikytus plaukioti kajakus; labai modernią ryšių ir navigacinę įrangą, šiltus, vandeniui nepralaidžius rūbus, patikimai saugojusius plaukikus nuo Baltijos žvarbos. Paulius, Marius, Domantas ir komanda, padėjusi jiems ruoštis plaukimui, padarė viską, kas įmanoma, kad plauktų saugiai ir pasiektų Švedijos krantus.

Norėčiau išskirti psichologinį trijulės suderinamumą, puikią atmosferą, vyravusią jų komandoje. Tai stiprioji jų komandos pusė - net sunkiausiais momentais ji padėjo laikytis, nepasiduoti ir plaukti toliau. Jie išplaukė į jūrą būdami geri draugai. Po visų patirtų sunkumų, po savaitės jūroje jų draugystė tik sutvirtėjo. Tai daug pasako apie juos kaip apie asmenybes.

Nepaisant puikaus pasirengimo, nors oras ir buvo palankus plaukimui, Paulius, Marius ir Domantas jūroje susidūrė su labai rimtais išbandymais. Kai sakau, kad oras buvo tinkamas, turiu galvoje tik tai, kad vyrai nepateko į didesnę audrą. Tačiau plaukimą labai stabdžiusio priešinio ir ypač šoninio vėjo tikrai netrūko. Plaukti prieš vėją be burių, žinoma, galima. Tik klausimas, - ar ilgai.

Didžiausios problemos jiems kildavo dėl kajakų nestabilumo - Paulius, Marius ir Domantas turėjo būti maksimaliai susikaupę, kad išvengtų overkilio. Apsiversti jie, beje, lengvai galėjo ne tik susidūrę su didesne banga, bet ir dėl vieno neatsargaus savo judesio. Iš patirties galiu pasakyti, kad po ilgų valandų irklavimo, mėtomam bangų, išlaikyti maksimaliai sukoncentruotą dėmesį yra labai sunku. Kita problema - poilsis jūroje. Nors teoriškai trijų kajakų sujungimas į trimaraną atrodė labai patraukliai, praktikoje viskas buvo kiek kitaip. Per tas tris keturias valandas, kurias Paulius, Marius ir Domantas ilsėdavosi, jie neišvengiamai kentė šaltį, pajudėti, pamiklinti be judesio sustingusias kojas, kūną, galimybės buvo minimalios. O dar dreifavimas, kuris, deja, nesutapo su plaukimo kryptimi. Kitaip sakant, tas tris-keturias valandas poilsiu galima buvo vadinti sąlyginai - tik tiek, kad tuo metu jie neirklavo...

Apibendrindamas dar šviežius įspūdžius, galiu tik pakartoti tai, ką jau buvau minėjęs anksčiau, - nei mūsų kanoja, nei jų "jūriniai kajakai" nėra tos plaukimo priemonės, kurios tiktų ilgesnėms kelionėms jūroje. Šią pamoką išmokome, egzaminą išlaikėme, tačiau ateityje reiktų ieškoti rimtesnių irklinių valčių... Žinoma, juokauju. Džiaugiuosi galėjęs plaukti kartu su jais. Nors ir jachtoje!