Baltijos jūra - vartai ar akligatvis?

Konferenciją "Baltijos jūra - vartai ar akligatvis?" ("The Baltic Sea - gateway or cul de sac?") organizavo Normandijos Havro (le Havre) universitetas, Prancūzijos organizacija "Sefacil Fundation", finansuojama privačių įmonių ir padedanti mokslininkams įgyvendinti įvairius projektus iš dalies juos finansuodama, ir Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla. Tai vienas iš svarbiausių renginių, skirtų šiemet paminėti mokyklos 70 metų jubiliejų.

Dalį pranešimų skaitys mokslininkai, dalį - praktikai, jūrinės industrijos atstovai iš Lietuvos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Švedijos, Prancūzijos, Suomijos. Į konferenciją atvyko svečiai iš Rumunijos, Turkijos, Italijos ir Baltarusijos. Iš viso - iki 70 dalyvių.

Pagrindinė konferencijos tema - Baltijos jūros patrauklumas kroviniams transportuoti. Pasak Jūreivystės mokyklos direktoriaus profesoriaus Viktoro Senčilos, Baltijos jūra ne tik skiria regionus, bet ir jungia juos, ir ne tik Baltijos šalis, bet ir rytus su vakarais, šiaurę ir pietus, yra tilto tarp Europos ir Azijos dalis. Situacija Baltijos jūros regione nuolatos keičiasi, atsiranda nauji ekonominiai, geopolitiniai, technologiniai ir ekologiniai iššūkiai. Konferencijoje visiems jiems ir bus skiriamas dėmesys.

Havro universiteto atstovas transporto geografas dr. Arno Seri (Arnaud Serry, jau apie 20 metų kalbantis ir lietuvių kalba, nes žmona - lietuvė) sakė, jog pagrindinė konferencijos idėja - suvienyti aplink Baltijos jūrą esančių šalių mokslininkus, ir ne tik juos, ir pakalbėti apie tai, kokia jos būklė dabar ir kas jos laukia po 10-20 metų.

"Šiandien Baltijos jūra - ir vartai, ir kliūtis. Kad ir kaip būtų, labai dideli laivai į ją negali atplaukti. Kitas dalykas, siena su Rusija nėra lengvai įveikiama. Tačiau, nepaisant to, krovinių srautai uostuose auga. Baltijos jūros ateitis labai daug kuo priklausys nuo politikų ir privačių įmonių", - sakė A. Seri ir pridūrė, kad jūrininkai ir tolimoje ateityje tikrai turės darbo, nes autonominiai laivai - kol kas tik gražūs techniniai projektai. Pasak V. Senčilos, juridinės bazės tokiems laivai nėra. Visos tarptautinės konvencijos numato atsakingą asmenį, o juo gali būti tik žmogus. Vienas iš pranešimų konferencijoje skirtas būtent šiai temai.

A. Seri sako, kad Klaipėdos uostas yra Baltijos šalių uostų lyderis, o visoje jūroje lyderiauja kol kas Rusijos Sankt Peterburgo uostai ir labai sparčiai auga Lenkijos Gdansko uostas. Jame konteinerių kraunama tris kartus daugiau nei Klaipėdoje.

"Sefacil Fundation" atstovas transporto geografas dr. Janas Aliksas (Yann Alix), pirmą kartą besilankantis Klaipėdoje ir jau spėjęs pajusti jos specifiškumą, mano, kad ateityje bus galimybė iš Baltijos jūros atidaryti šiaurinį kelią ir laivams plaukti į Arktį.

Tikimasi, kad bus vartai

Panešimų tematika labai įvairi, nes norima aprėpti visumą. Pavyzdžiui, latvių pranešimas bus apie jūrininkų rengimo naudą valstybei, bus liečiami jūrų turizmo, kultūros ir net edukacijos kausimai. "Kad regionas vystytųsi greitai, neturi būti stabdžių jokioje srityje. Todėl nesirinkome vienos temos", - sakė V. Senčila. Be abejo, aprėpti visų klausimų, iškylančių šioje srityje, būtų neįmanoma. A. Seri juokauja, kad tada konferencija turėtų vykti mažiausiai dvi savaites. "Aptardami pagrindinius klausimus norime susidaryti bendrą sisteminį vaizdą", - sakė jis.

"Konferencijos pavadinimas intriguojantis, tematika reta. Tikimės, kad Baltijos jūra vis dėlto bus vartai tiek į Azijos, tiek į Amerikos žemyną ir į visus pasaulio vandenynus. Man įdomiausi alternatyvūs keliai - poliariniai keliai iš šiaurės, Šilko kelias, kuris eitų ir per sausumą ir įtrauktų tokias šalis kaip Azerbaidžanas, Gruzija, Kinija, Kazachstanas. Labai įdomi alternatyvaus kuro ir aplinkosaugos problematika, t. y. ką mes paliksime kitoms kartoms", - sakė Rima Mickienė, Jūreivystės mokyklos direktoriaus pavaduotoja akademinei veiklai.