Audra dėl uosto dugno valymo nerimsta

Dugno valymo darbai Klaipėdos uoste vis dar neatliekami. UAB "Klaipėdos hidrotechnika" žada jų imtis, kai tik leis oro sąlygos. Uosto vadovas abejoja, ar ji pajėgi atlikti ne tik šiuos, bet ir akmenų už jūros vartų iškėlimo darbus. Be to, Uosto direkcija negalės mokėti jai, nes dalis pačios direkcijos lėšų areštuota dėl šios rangovės skolų.

Dėl tarp UAB "Klaipėdos hidrotechnika" ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos kilusių problemų uosto dugno valymo darbai Klaipėdos uoste neatliekami jau daugiau nei pusantrų metų. Spalio pradžioje praūžusios audros galėjo dar labiau pabloginti padėtį. Baiminamasi, ar neatsiras kliūčių į Klaipėdos uostą norintiems įplaukti didesnės grimzlės laivams.

Nuo rugpjūčio pradžios l. e. p. uosto kapitonas Adomas Alekna įpareigotas organizuoti gylio rizikingiausiuose uosto dugno ruožuose, kuriuose galėtų būti daugiausia sąnašų, galinčių daryti didesnę įtaką leistinai laivų grimzlei, patikrinimą. Norima išsiaiškinti vietas, kur skubiausiai reikia valyti. Ieškoma ir alternatyvios dugno valymo darbus atlikti galinčios kompanijos. "Klaipėdos hidrotechnika" sutartimi yra įsipareigojusi išsiurbti tik apie 100 tūkst. kub. m sąnašų, o jų uoste yra jau per 0,5 mln. kub. m.

Dirbs "Mobius"

Pamačiusi, kad su "Klaipėdos hidrotechnika" gali kilti problemų, Uosto direkcija dar šią vasarą paskelbė naują konkursą dėl uosto dugno valymo darbų atlikimo. Vokai su vokiečių kompanijos "Josef Mobius Bau - Aktiengesellschaft" ir Danijos kompanijos "Rohde Nielsen" pasiūlymais buvo atplėšti liepos 23 d. Jų kainos Uosto direkcijos netenkino, tad vėliau keliais etapais buvo vedamos tiesioginės derybos. Kadangi "Mobius" pateikė pagerintus pasiūlymus ir nauja kaina tenkino, vakar su juo pasirašyta sutartis dėl eksploatacinių dugno valymo darbų. "Mobius" siurbs sąnašas tuose ruožuose, kuriuose nedirbs "Klaipėdos hidrotechnika". Jis žada pradėti darbus spalio 10 d. Beje, jam vadovauja Kęstutis Zubrickas, buvęs "Klaipėdos hidrotechnikos" generalinis direktorius.

Į klausimą, kodėl Uosto direkcija nesamdo kitų kompanijų uosto dugno valymo darbams atlikti, E. Gentvilas atsakė, jog tam reikia surengti viešųjų pirkimų procedūras, nes direkcija nėra privati kompanija.

Sutarties neįmanoma nutraukti

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir UAB "Klaipėdos hidrotechnika" sutartį dėl uosto dugno valymo darbų atlikimo pasirašė 2007 m. gegužės 18 d. Šiems darbams buvo numatyta 15 mln. Lt. Šiuo metu yra likę nepadarytų darbų, kurių vertė 2,9 mln. Lt. "Klaipėdos hidrotechnika", juos turėjusi pradėti šiemet spalio 1 d., jų realiai ir nepradėjo.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Eugenijus Gentvilas mano, kad "Klaipėdos hidrotechnikos" generalinis direktorius Pranciškus Jurgutis pats turėtų būti suinteresuotas nutraukti sutartį, nes vienkartinė bauda už darbų nepradėjimą laiku - per 15 parų - yra 400 tūkst. Lt, o nuo šeštos paros - po 5 tūkst. Lt kasdien. Uosto vadovas sako rugsėjo vidury siūlęs nutraukti sutartį, bet P. Jurgutis nesutikęs. Todėl patikėta, kad ši bendrovė vis dėlto yra pajėgi pradėti dirbti.

Paklaustas, kodėl Uosto direkcija, dabar manydama, kad "Klaipėdos hidrotechnika" nepajėgi dirbti, nenutraukia su ja sutarties, E. Gentvilas atsakė, kad jos neįmanoma nutraukti. Sutartyje nurodyta, kad tai bus galima padaryti tik tada, kai bus panaudoti visi tiems darbams skirti pinigai. Pasak uosto vadovo, net jeigu būtų likę nepanaudoti ne 2,9 mln., o tik 5 Lt, "Klaipėdos hidrotechnika" galėtų tampyti Uosto direkcijos vadovus už ūsų kiek tik norėtų.

Nerimas

"Jeigu "Klaipėdos hidrotechnika" nepradės dirbti ir dabar, remdamiesi Civiliniu kodeksu ieškosime būdų, kaip būtų galima nutraukti sutartį su ja ir perleisti darbus kitiems rangovams", - sakė E. Gentvilas.

"Mes neskubame nutraukti sutarties ir norime, kad kompanija pradėtų dirbti. Nerimą kelia tai, kad teismo sprendimais areštuojamos vis naujos "Klaipėdos hidrotechnikos" ir UAB "Lokys" sąskaitų sumos. Ateina vis nauji teismo pranešimai, kad įmonės, kurias valdo P. Jurgutis, skolingos trims kitoms įmonėms medžiagų tiekėjoms, todėl teismo sprendimu norima areštuoti "Klaipėdos hidrotechnikos" ir "Lokio" sąskaitas. Tačiau, kadangi jų sąskaitos jau areštuotos, tas areštas perkeliamas ant Uosto direkcijos lėšų. Kitaip sakant, dalis Uosto direkcijos lėšų šiuo metu yra taip pat areštuota teismų sprendimais. Vadinasi, tuo atveju, jeigu "Klaipėdos hidrotechnika" vis dėlto atliks darbus, Uosto direkcija negalės jai mokėti, nors ir yra tam pasirengusi ir turi pinigų. Jai reikės teismų ir antstolių sprendimo, kam tie pinigai turi būti sumokėti - ar rangovui, kuris atliko darbus, ar kreditoriams, kuriems rangovas yra skolingas. Situacija tampa nelabai valdoma", - sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius.

Žemsiurbė sugedo

Pasak E. Gentvilo, spalio 1 d. 7.10 val. į šiaurinę uosto dalį buvo atplukdyta žemsiurbė, tačiau po pusvalandžio apsisuko, nuplaukė prie 118 krantinės, kuria naudojasi "Klaipėdos hidrotechnika", ir daugiau nedirbo. Vakarop nusiųsti Uosto direkcijos darbuotojai patikrinti, ar P. Jurgutis neblefuoja, užfiksavo, kad žemsiurbės triumuose nėra smėlio, be to, jie visiškai sausi. Vadinasi, sąnašos net nebuvo pradėtos siurbti.

Spalio 2 d. pranešta, kad sugedęs žemsiurbės siurblys būsiąs išardytas ir suremontuotas per 5 paras. "Galiu spėti, kad P. Jurgutis, siekdamas išvengti vienkartinės 400 tūkst. Lt baudos, atsivarė bet kokią, kad ir negalinčią dirbti žemsiurbę. Spalio 1-oji buvo paskutinė diena, kai bendrovė privalėjo pradėti darbus, kitaip jos laukė sutartyje numatytos baudos. Beje, buvo žadėta, kad bus dirbama visu pajėgumu trimis žemsiurbėmis", - sakė uosto vadovas.

Uosto direkcijos sudaryta komisija spalio 2 d. surašė aktą ir užfiksavo, kad valymo darbų "Klaipėdos hidrotechnika" laiku nepradėjo. Direkcija jau suskaičiavo ir artimiausiu metu pateiks rangovei reikalavimą sumokėti 430 tūkst. Lt baudą.

Dirbti trukdo orai

UAB "Klaipėdos hidrotechnika" generalinio direktoriaus pavaduotojas Gintautas Jocius, paklaustas, kada bus pradėti uosto dugno valymo darbai, atsakė, jog tada, kai pagerės oro sąlygos. Pasak jo, iš danų išsinuomotos žemsiurbės gedimas yra nedidelis, jos siurblys remontuojamas, tačiau šią savaitę darbai nepradėti todėl, kad nebuvo oro sąlygų - bangų aukštis viršijo 1,5 m.

Pasak E. Gentvilo, P. Jurgutis teisinosi, kad darbai nepradedami dėl blogų oro sąlygų, tačiau uosto vadovas manąs, kad dėl oro bent jau kelias dienas buvo galima dirbti.

G. Jocius abejojo, kad tam sąnašų kiekiui, kurį bendrovė turi pašalinti, prireiktų trijų žemsiurbių. Jo manymu, pakaktų ir dviejų. Antra, taip pat iš danų išsinuomota žemsiurbė, pasak jo, turėtų pradėti dirbti Klaipėdos uoste spalio pabaigoje.

Pasiteiravus, kada darbai bus baigti, G. Jocius sakė, jog sunku nurodyti datą, nes jų atlikimas labai priklauso ir nuo hidrometeorologinių sąlygų. Jo manymu, turint omenyje ir būtinus vėliau atlikti matavimus, tralavimus, šie darbai gali trukti apie 3-5 mėnesius.

Uosto direkcijos baiminimosi ir abejonių, ar "Klaipėdos hidrotechnika" pajėgi atlikti valymo darbus, G. Jocius išsamiau nekomentavo. "Ji baiminasi, o mes atliksime, esame taip nusiteikę", - "Vakarų ekspresui" sakė "Klaipėdos hidrotechnikos" atstovas.

Turi iškelti akmenis

2007 m. gruodžio 14 d. Uosto direkcija su "Klaipėdos hidrotechnika"pasirašė kitą sutartį dėl uosto dugno gilinimo darbų, kurios vertė 54 mln. Lt. Dabartiniam uosto vadovui ir šios sutarties kai kurie momentai yra nesuprantami. Gilinimo darbai buvo atlikti, tačiau priduotos tik dvi atkarpos, o kitos - ne. Reikėjo tik atlikti dugno tralavimą, priduoti darbus ir pasiimti pinigus, kurių buvo likę nesumokėta 3,8 mln. Lt. Tačiau darbai nebuvo priduoti, o Uosto direkcija nepareikalavo to padaryti. Per pusę metų išgilintos atkarpos užsinešė sąnašomis, tad dabar, kol "Klaipėdos hidrotechnika" savo lėšomis nepašalins sąnašų, negalės priduoti dugno gilinimo darbų.

Pasak E. Gentvilo, šiemet kovo 9 d. minėtos sutarties vykdymas buvo sustabdytas motyvuojant tuo, jog reikia iškelti akmenis. Pavasarį buvo pasirašyta sutartis dėl papildomų akmenų kėlimo darbų, ir akmenys buvo iškelti.

Tačiau paaiškėjus, kad dar yra neiškelta 90 akmenų įplaukos kanale už jūros vartų, kuriuos aptiko narai, šiemet rugsėjo 28 d., jau dirbant naujam uosto vadovui, pasirašyta dar ir kita sutartis su "Klaipėdos hidrotechnika" jau dėl kitų akmenų iškėlimo. E. Gentvilas baiminasi, kad nuo sutarties pasirašymo dienos turinti pradėti jų iškėlimo darbus, kuriuos yra įsipareigojusi atlikti per 60 šiam darbui tinkamų dienų, "Klaipėdos hidrotechnika" gali būti nepajėgi ir to padaryti. Uosto vadovas sako esąs sutrikęs, nes ir šie darbai nepradedami. Sutartyje numatyta, kad darbai gali būti atliekami, jeigu vėjo greitis neviršija 12 m/s. O tokių dienų jau buvo.

Pasak "Klaipėdos hidrotechnikos" generalinio direktoriaus pavaduotojo G. Jociaus, pagrindinė problema ir šiems darbams atlikti yra meteorologinės sąlygos. Šiuos darbus bendrovė vykdo savo jėgomis, subrangovų nesamdo. Kad galėtų dirbti jos narai ir technika, pasak pavaduotojo, vėjas turi būti rytų krypties ir kuo silpnesnis, kad bangos nebūtų didesnės kaip 0,5 m.

"Darbai bet kokiu atveju bus padaryti, tik jų atlikimo terminus koreguoja oro sąlygos. Tai paprastai būna numatoma ir sutartyse. Ir čia nieko nepadarysi, nes visi hidrotechniniai darbai tiek jūroje, tiek uosto akvatorijoje yra priklausomi nuo oro sąlygų", - apgailestavo G. Jocius.

Dalia BIKAUSKAITĖ