Atkuriant gylį Šventosios uostelyje vėl kalbama apie rinkliavas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direktorės Šventosios uostui Airidos Čėsnienės teigimu, jau pateiktas galutinis Vyriausybės nutarimo projektas Šventosios uosto rinkliavų maksimaliems dydžiams nustatyti. Anot direktorės, bendradarbiaujant su Žuvininkystės departamentu atsižvelgta į priekrantės žvejų prašymą taikyti nuolaidas ir jis patenkintas. Todėl minėtame projekte pasiūlyta iki 80 proc. sumažinti maksimalias rinkliavas susisiekimo ministro įsakymu, kuris bus rengiamas po to, kai Vyriausybė priims nutarimą.

Be to, susisiekimo ministro įsakymu siūloma taikyti iki 50 proc. nuolaidas nuo maksimalaus rinkliavos dydžio tiems uostelio naudotojams, kurie sudarys sutartis ilgesniam nei mėnesio laikotarpiui.

Pasak A. Čėsnienės, maksimalūs rinkliavų dydžiai yra teoriniai, o tikrieji mokėtini rinkliavų dydžiai bus nustatyti susisiekimo ministro įsakymu. Vieno iki 6 m ilgio laivo stovėjimo uostelyje paros kaina ministro įsakymu - 25 Lt, nuo 6 iki 10 m ilgio laivo - 35 Lt, per 10 m ilgio laivo - 50 Lt. Direktorės teigimu, daugiau jokie mokesčiai už elektrą, už vandenį, už naudojimąsi sanitariniais mazgais nebus imami - viskas įskaičiuota į minėtas kainas. Priekrantės žvejams bus sumažintos rinkliavos nuo maksimalaus dydžio, t. y. 80 proc. nuo 50 Lt, vadinasi, liks mokėti 10 Lt.

Apskaičiuojama pagal lentelę

Pasak Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, yra numatyta įvairių nuolaidų sistema, t. y. sudaryta lentelė, tad be jos sunku pasakyti, koks mokestis už kokį laivą bus imamas. Pavyzdžiui, to paties savininko antram, trečiam laivui irgi bus taikomos nuolaidos.

Pasak A. Čėsnienės, paros mokestis skirtas tik atplaukiantiems svečių laivams. Jeigu laivas stovės uostelyje 12 parų, vėl bus taikomos nuolaidos.

Pajuokavus, kad Uosto direkcija plėš užsieniečius, A. Čėsnienė atsakė, jog prieš pateikiant nutarimo projektą Vyriausybei buvo išanalizuoti Latvijos, Pilies, Nidos ir kitų panašių uostelių įkainiai. Direktorės Šventosios uostui teigimu, įkainiai Šventosios uostelyje yra panašūs, o palyginti su kai kuriais kitais uostais, netgi mažesni. "Mes nesistengėme kaip nors išsišokti, bet ir nenorime imti mažiau nei kiti", - sakė A. Čėsnienė.

"Apie kokį plėšimą galima kalbėti, jeigu tikimybė uždirbti iš to uostelio - galbūt 10 tūkst. Lt per metus. Jo įrengimo darbai kol kas kainavo 4 milijonus litų. Vien 4 darbuotojų išlaikymas per mėnesį kainuoja beveik 10 tūkst. Lt. Taigi net vienam darbuotojui išlaikyti neuždirbsim. Mes vykdome Vyriausybės programą, kuri mums finansiniu požiūriu niekada neatsipirks", - pridūrė E. Gentvilas.

Tiria ir prokuratūra

"Vakarų ekspresas" jau rašė, kad didelių nuostolių Uosto direkcija dėl Šventosios uostelio užnešimo nepatirs - už pusę gylio atkūrimo darbų, t. y. apie 80 tūkst. Lt mokės Uosto direkcija, o už kitą pusę - valymo darbus ir anksčiau, ir dabar atliekanti Latvijos kompanija BGS.

E. Gentvilas paneigė žiniasklaidoje pasirodžiusias užuominas, esą Uosto direkcija galėjusi šantažuoti BGS, norėjusią laimėti kitą konkursą - dėl užteršto grunto aikštelės įrengimo. Uosto vadovo teigimu, sutartis su šia kompanija dėl užteršto grunto aikštelės įrengimo darbų pasirašyta birželio 27 d., o viena pretenzija dėl Šventosios uosto parašyta birželio 30 d., kita - liepos 1 d.

Vis dėlto kadangi 5 Seimo nariai socialdemokratai dėl Šventosios uosto užnešimo kreipėsi į generalinį prokurorą, tyrimą atlieka Klaipėdos apygardos prokuratūra. Dabar Uosto direkcijos darbuotojams tenka rašyti raštus Seimo antikorupcinei komisijai, prokuratūrai, dalyvauti įvairiose apklausose.

Per daug iškasė

Liepos 7 d. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus įsakymu buvo sudaryta komisija, turėjusi nustatyti Šventosios uosto įplaukos kanalo užnešimo aplinkybes. Jos išvados pateiktos liepos 12 d.

Valymo darbus BGS atliko etapais eidama nuo vieno prie kito baro, kurių buvo 10. Uosto direkcija nežinojo, koks iškastas grunto kiekis iki tol, kol nebuvo atlikti paskutinio baro batimetriniai matavimai.

Orientacinis numatyto išvalyti grunto kiekis sudarė apie 66 tūkst. kubinių metrų. Pagal Uosto direkcijos parengtas 10 barų technines užduotis, grunto kiekis turėjo sudaryti 73 tūkst. kub. m, pagal rangovės atliktus matavimus, grunto buvo iškasta 81 tūkst. kub. m. Taigi laikinose grunto kaupimo vietose, kurių pagal techninę užduotį buvo 3, buvo sukaupta 15 tūkst. kub. m grunto daugiau negu planuota. Tai ir buvo viena iš priežasčių, dėl kurių iškastas gruntas nuslinko į įplauką - jo buvo daugiau.

Nebuvo nurodytos koordinatės

Kita minėtos komisijos įvardinta užnešimo priežastis - rangovė netinkamai suformavo laikiną grunto kaupimo vietą Nr. 1. Kadangi iš pradžių nebuvo užfiksuotos projektinės tos laikinosios grunto kaupimo vietos koordinatės, rangovė jas nusistatė savarankiškai. Atlikus darbus ir padarius inžinerinius geodezinius matavimus paaiškėjo, kad šiaurinė tos grunto kaupimo vietos riba priartėjo arčiau kanalo negu turėjo. Pasak A. Čėsnienės, tai rangovė pripažino ir tai laikytina atliktų darbų defektu.

Fiksuoti ir tam tikri Uosto direkcijos nusižengimai. Valymo darbų pradžioje turėjo būti nurodytos visų trijų grunto kaupimo vietų ribos, tačiau tai nepadaryta. Komisija konstatavo, kad Uosto direkcijos darbuotojai, vykdę priežiūrą, ne visai tinkamai atliko savo pareigas. Todėl teko ieškoti kompromiso su rangove ir direkcijai mokėti jai už pusės defektų pašalinimą.

Be to, po Šventosios uosto įplaukos užnešimo Uosto direkcijos specialistai ir projektuotojai nustatė, kad grunto kaupimo vietos Nr. 1 šlaitas yra per status. Todėl nuspręsta dalį grunto perkelti į praplėstą vietą toliau į pietus nuo pietinio molo.

Apsidraudžiant perkeliamas gruntas

Taigi šiuo metu ne tik atkuriamas gylis Šventosios įplaukos kanale, bet ir sprendžiami klausimai dėl laikinų grunto kaupimo vietų. Paklaustas, kodėl iš karto nebuvo pasirinktos tinkamos laikinosios grunto saugojimo vietos, E. Gentvilas atsakė: "Todėl, kad techninėje užduotyje to nebuvo, o atliekant Šventosios uosto kanalo gilinimo darbus buvo dirbama pagal projektuotojų parengtą techninę užduotį. Joje buvo numatyta gruntą kaupti trijose laikinose kaupimo vietose.

Dar prieš užnešant uostelį, gegužės 28 d. parašėme laišką Susisiekimo ministerijai, kad reikia planuoti lėšų laikinų grunto sukaupimo vietų krantams sutvirtininti arba gruntui pašalinti. Per tą laiko, kol buvo priimti sprendimai, dalis grunto ir nučiuožė į farvaterį. Mes negalėjome dirbti ne pagal projektinę dokumentaciją. Techninėje užduotyje nebuvo numatyta kitų grunto sukaupimo vietų. Dabar atsirado nauja projektinė dokumentacija, nauja techninė užduotis.

Grunto sukaupimo aikštelė nėra statinys ir jai nereikalingas techninis projektas, pakanka techninės užduoties. Tokie subtilūs Statybos įstatymo dalykai, kad netgi Seimo antikorupcinė komisija mūsų klausė, kodėl dirbome ne pagal projektą. Dabar rengiame atsakymą, kad projekto šiuo atveju ir nereikėjo, pakako techninių užduočių - supaprastinto dokumento."

Pasak E. Gentvilo, nurodytas laikinas grunto sukaupimo vietas statant didįjį uostą kada nors vis tiek reikėtų perkelti kitur. "Mes bijom, kad smėlio iš grunto kaupimo vietų vėl nenuplauktų į uostelį, tad nelaukdami 2013 ar 2015 metų tą gruntą dabar perkeliame į naujai paskirtas vietas. Nors darbus atlieka ta pati BGS, bet tai jau kita, nauja sutartis", - spaudos konferencijoje aiškino Klaipėdos uosto vadovas.