Dar vieno jachtų uostelio reikšmė Klaipėdai pristatoma kaip išskirtinė. Tuo metu patys buriuotojai, nors ir džiaugiasi faktu, kad pagaliau jiems visiems nebereikės grūstis šiuo metu vieninteliame Pilies uostelyje, kur kas labiau pabrėžia Kuršių nerijoje iš dalies rekonstruoto jachtklubo trūkumus.
Milijonai - be naudos
Smiltynėje esantis jachtklubas labiausiai garsėjo sovietmečiu, nes tai buvo vienintelis Klaipėdoje marių ir jūrinių jachtų uostelis. Sezono metu jame nuolat virė gyvenimas, veikė dvi vaikų buriavimo mokyklos. Tiek patyrę buriuotojai, tiek vaikai galėdavo apsistoti ten įrengtame gyvenamųjų patalpų komplekse. Po nepriklausomybė atkūrimo ši vieta ėmė merdėti, prieš keletą metų uostelis apskritai nustojo veikti.
Prisikėlimo viltį įžiebė europinėmis lėšomis 2013 metais atlikta dalinė uostelio rekonstrukcija. Už daugiau kaip 14,7 mln. litų (beveik 4,3 mln. eurų) buvo atnaujintos krantinės, įrengti pontonai, gėlo vandens čiaupai bei kita.
Tačiau investavus milijonus nė viena jachta uostelyje taip ir neprisišvartavo. Sovietmečiu statyti pastatai taip pat yra tušti ir primena vaiduoklių buveinę, nes niekas jų nerekonstravo. Nors statiniai turi savininkus, šie nėra tiesiogiai susiję su jachtklubo veikla. Pats uostelis neveikia dėl itin lėto ir nerangaus biurokratinio aparato, iki šiol nesugebėta parinkti uostelio operatoriaus.
Tik šiemet paaiškėjo, kad juo turėtų tapti UAB „Solarstreet“, su kuria viešoji įstaiga Klaipėdos jachtklubas ketina iki balandžio 30-osios pasirašyti 10 metų sutartį. Tuomet jachtklubas turės jį prižiūrinčius šeimininkus ir galės priimti jachtas.
Dar turės investuoti
Klaipėdos jachtklubo vadovas Kęstutis Taletas LŽ tikino, kad visos derybos su būsimuoju operatoriumi dėl sutarties jau baigtos, pozicijos - suderintos.
„Kai pasirašysime sutartį, bus galima atskleisti daugiau detalių apie operatoriaus įsipareigojimus. Tegaliu pasakyti, kad jis turės garantuoti uostelio veiklą. Bus pastatyti biotualetai, uosto prižiūrėtojo namelis, įrengti dušai, pirtis ir kiti buriuotojams būtini elementai. Atverti vartus uostelis turės per du mėnesius nuo sutarties pasirašymo“, - sakė jis.
K. Taletas negalėjo atsakyti, ar uostelyje ketinama priimti laivus birželio 5-8 dienomis, kai į Klaipėdą atplauks „Baltic Tall Ships regatta 2015“ burlaiviai ir gausi juos lydinčių jachtų grupė.
„Čia jau bus operatorių pasirinkimas. Įprastai uostelyje tilps 65 jachtos, bet per regatas galės švartuotis dar 20. O pastatų rekonstrukcija yra visai kitos firmos reikalas, juos tinkamai sutvarkyti nėra mūsų darbas“, - kalbėjo jis.
Paklaustas apie uostelio operatoriaus konkursą laimėjusią vilniečių UAB „Solarstreet“, K. Taletas aiškino, kad didelio verslo iš uostelio esą nesitikima padaryti ir kad konkurse vieninteliai dalyvavo ir jį laimėjo "labiau buriavimo entuziastai, idėjiniai žmonės".
„Pagal Europos Sąjungos paramos sutartį dalis vietų uostelyje turistams bus nemokamos, bet paprastai už stovėjimą ten reikės mokėti. Poreikis Klaipėdoje turėti naujų vietų jachtoms švartuotis - didžiulis. Pilies uostelyje stovi daug jachtų, yra nuolatinių klientų, vietų trūksta“, - sakė Klaipėdos jachtklubo vadovas. Šios įstaigos dalininkai yra uostamiesčio savivaldybė kartu su UAB „Dommo Nerija“.
Garantuotų papildomas pajamas
Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas LŽ komentavo, kad dar vienas veikiantis jachtų uostelis Klaipėdai buvo tiesiog būtinas.
„Dabar yra susiklosčiusi paradoksali situacija, kai prie jūros, marių augantys vaikai priversti važiuoti į Klaipėdos rajono pamario kaimus mokytis buriuoti. Kitas dalykas - jachtų vietų poreikis nebeatitinka realybės. Tiesiog jachtų yra daugiau nei vietų joms švartuoti“, - tikino jis.
Esą Smiltynės uostelis yra itin reikšmingas ir Klaipėdai pretenduojant priimti prestižinę, visame pasaulyje garsią regatą „Volvo Ocean Races“. „Tas didžiąsias, vandenynus skrodžiančias prabangias jachtas lenktynėse paprastai lydi mažesnės. Štai jas visas priimti tiesiog neturime vietos. Atidarius jachtklubą Smiltynėje ši problema būtų išspręsta, ir Klaipėdos svajonė priimti garsią regatą su būriu turtingų buriuotojų išsipildytų. Tai reikštų didžiules pajamas vietos verslui, įmonėms“, - kalbėjo meras.
V. Grubliauskas pripažino, kad Smiltynės uostelį reikės išreklamuoti ir "įtraukti į buriuotojų žemėlapį". „Dabar Klaipėda nėra, vaizdžiai tariant, buriuotojams palankių uostų sąraše, nes per mažai vietų jachtoms. Reikia paskatos ir papildomai turizmo infrastruktūros plėtrai. Tačiau viena Klaipėdos merija neturėtų rūpintis tokiais dalykais: jei Lietuva įvardijama kaip jūrinė valstybė, lauktume ir valstybės indėlio“, - pabrėžė jis.
Buriuotojai kritikuoja
Tuo metu dalis patyrusių buriuotojų nėra nusiteikę taip optimistiškai. Klaipėdietis buriuotojas Rimantas Stropus LŽ vardijo Smiltynės jachtklubo trūkumus.
„Pirmas dalykas - turėjo būti trečias baseinas jachtoms švartuotis, jis neįrengtas. Dar daugiau - rekonstruojant krantines buvo sumažinti esami du baseinai. Ir dar ant vandens pastatyti pontonai. Jachtoms bus dar mažiau vietos, nei buvo sovietmečiu. Buriuotojų akimis žiūrint, uostelio rekonstravimo darbai atlikti netinkamai“, - sakė jis.
Tokios pat nuomonės laikėsi ir kiti LŽ kalbinti buriuotojai. Jie atkreipė dėmesį į nepatogų įplaukimą, susiaurintus baseinus, kuriuose jachtos švartuotis galėtų nebent apsidaužiusios bortus.
„Tai yra visiškai nelogiška. Tiesiog darbų rangovai apskaičiavo, kaip jiems tai pigiau padaryti. Reikėjo bent išlaikyti buvusį plotą, o ne mažinti jį. Pagal mūsų matytus projektus viskas ten turėjo būti kitaip“, - teigė vienas buriuotojų. Tačiau jis pripažino, jog tai, kad Klaipėda galų gale turės dar vieną jachtklubą, yra labai gerai.
Smiltynėje buriuoti mokęsis legendinės jachtos „Lietuva“ kapitonas Osvaldas Kudzevičius LŽ pažymėjo, kad dabar žmonės turi nepalyginti daugiau jachtų nei prieš penkmetį, todėl uostelių poreikis yra labai išaugęs. „Laivų daugėja, o vietų jiems švartuoti Klaipėdoje mažėja. Gerai, kad bus dar vienas uostelis. Ten užaugo ne viena dabar garsių buriuotojų karta“, - sakė jis.
Rašyti komentarą