Arvydas Vaitkus: "Uostui padaryta milžiniška žala"

Galbūt tik atsitiktinumas, bet šiemet birželį krova Klaipėdos uoste, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 3 procentais. Buvęs Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus mano, kad politiniai žaidimai prieš rinkimus padarė visam uostui, visų pirma, didžiulę moralinę žalą. Vienas teismas jau atmetė jo skundą dėl atleidimo iš pareigų, tačiau jis tiki, kad Lietuvoje teisingumas vis dėlto egzistuoja, todėl nenuleidžia rankų ir žada bylinėtis iki galo. Su juo kalbėjomės ir apie tai, kas atsakys už viešojoje erdvėje paskleistus melagingus duomenis apie vienintelį Lietuvos uostą.

Buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius A. Vaitkus ketina apskųsti šiemet birželio 17 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo, atmetusio jo skundą, sprendimą. Buvęs vadovas prašė teismo pripažinti jo atleidimą neteisėtu, grąžinti į darbą, išmokėti kompensaciją už priverstinę pravaikštą nuo kovo 25 d., kai jį atleido susisiekimo ministras Rokas Masiulis, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

KOVOS. Arvydas Vaitkus: "Man ne tiek svarbu, kad aš buvau atleistas, kiek tai, kad Lietuvoje gali būti suformuota nepalanki teisinė praktika visų valstybės valdomų įmonių atžvilgiu. Manau, rasiu jėgų ir kovosiu šioje srityje iki galo." Egidijaus JANKAUSKO nuotr.

Kodėl skųsite teismo sprendimą žinodamas, kad ministras turi diskrecijos teisę, t. y. bet kada gali priimti vienasmenį sprendimą atleisti Susisiekimo ministerijai pavaldžios įmonės vadovą?

Man labai gaila, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas nesiaiškino, kokia plati gali būti ta diskrecija. Ministerijos rašte teismui aiškiai parašyta, kad buvau atleistas be kaltės, nors iki teismo buvo įvairių interpretacijų apie įvairius interesų konfliktus. Ir kas svarbiausia, ne apie tuos, kurie įvyko ar bent jau vyksta, be,t visiškas paradoksas, kurie gali vykti ateityje! Sakiau teismui, kad per 20 darbo metų nesu gavęs nė vienos pastabos, net įspėjimo neturiu. Vadinasi, ministras naudojosi visiška diskrecija. Aš manau, kad ją taikyti strateginio pobūdžio įmonėse, neturint tam rimtos priežasties, negalima.

Ar Lietuvoje yra koks nors dokumentas, kuriame aiškiai būtų pasakyta, kokios yra diskrecijos ribos?

Atrodo, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad diskrecija negali būti beribė - vis tiek turi būti priežastis. Europos teisė taip pat kalba, kad diskrecija nėra beribė. Esminis klausimas - kas nustato diskrecijos ribas.

Kaip manote, kodėl teismas priėmė jums nepalankų sprendimą?

Teismas rėmėsi tuo, kad ministras priėmė sprendimą atleisti iš pareigų todėl, kad aš galiu kažką negero padaryti ateityje. Bet tokiu atveju taikoma bausmė be kaltės. Ar galima teisti į ateitį. Kokia tai teisė? Galbūt tam įtakos turėjo ir apie mane sukurpta viešoji nuomonė, kad Vaitkus ateityje gali kažką pažeisti, apie tai, kad neva vyko neteisėti konkursai, kad uosto operatoriai gavo teritorijas uoste neteisėtai ir t. t. Visa tai - bjaurus melas rinkimų laikotarpiu.

Kai vyko Uosto direkcijos valdybos posėdis, aš buvau išvarytas lauk, neturėdamas net menkiausios galimybės paaiškinti aplinkybių. Nesuprantu, kodėl teismas įslaptino to valdybos posėdžio įrašą. Man nekyla abejonių, kad posėdžio protokolas buvo suklastotas, surašytas pažeidžiant valdybos reglamentą. Ir koks čia skaidrumas? Liko daugybė neatsakytų klausimų, todėl nusprendžiau bylinėtis toliau. Man ne tiek svarbu, kad aš buvau atleistas, kiek tai, kad Lietuvoje gali būti suformuota nepalanki teisinė praktika visų valstybės valdomų įmonių atžvilgiu. Ar norės geras specialistas dirbti valstybės įmonėje, jeigu ministras gali jį atleisti bet kurią minutę. Iškyla nacionalinio saugumo klausimas. Tokiu atveju įmonėms vadovauti gali ateiti žmonės, neturintys tinkamos kompetencijos. Juk jie bijos priimti bet kokį sprendimą, nes, neduok Dieve, jis gali neįtikti ministrui. Ar Lietuvai reikia tokių įmonių vadovų? Taip išeina, kad ministrui gali paskambinti koks nors partijos atstovas, kas mano atveju buvo daroma ne vieną kartą. Pats ministras teigė, kad jį spaudžia konservatoriai, ir tą pačią sekundę vadovas bus atleistas. Arba tai yra teisinis nihilizmas, arba turi būti išsiaiškinta iki galo, kokia beribė gali būti diskrecija. Kyla klausimas, kam tada apskritai reikalingos kadencijos?

Kaip vertinate LRT atliktą tyrimą apie Klaipėdos uostą?

LRT "tyrėjai" nepasirinko vienos ar dviejų temų. Uosto direkcijai buvo siunčiami paklausimai, reikalaujant atsakymų į maždaug 200 klausimų, remiantis faktais, kurie viešai skelbiami interneto erdvėje, siekiant manipuliuojant jais sukompromituoti, taip pat naudojantis gandais ir apkalbomis. LRT nuomonė atskirais atvejais buvo spausdinama praėjus pusdieniui po paklausimo, net nelaukiant Uosto direkcijos atsakymo.

Uosto direkcijai apeliuojant į melagingai skelbiamas žinias, iš LRT buvo gautas atsakymas, kad išspausdinti straipsniai yra vėliau pataisyti. Tačiau visuomenė nebuvo atskirai informuota apie pataisymus, kad apie Uosto direkciją, A. Vaitkų ir uoste veikiančius operatorius buvo skleidžiama melaginga informacija. Man akivaizdu, kad tai buvo ne tyrimas, o siekis įvykdyti politinį užsakymą nacionalinio transliuotojo rankomis.

Ar nemanote, kad šis LRT tyrimas padarė žalos vieninteliam iki šiol gerai dirbančiam Lietuvos uostui?

Be jokio realaus pagrindo buvo sukelta grėsmė nacionalinio saugumo atžvilgiu Lietuvos transporto sistemai ir ypač Klaipėdos uostui ne tik per rinkimus. Neabejoju, kad tai turės pasekmių ir ateityje. Manau, buvo pažeistas įstatymas formuojant šmeižikišką nuomonę tiek apie mane, tiek apie Klaipėdos uoste dirbančius operatorius, tiek apie Uosto direkciją, tiek apie uostą kaip visumą. Padaryta milžiniška žala tarptautiniu mastu.

Stebite įvykius Uosto direkcijoje? Jau matote konkrečią žalą?

Taip, stebiu , matau tam tikrų krovinių krovos mažėjimo tendencijas. Manau, įtakos turėjo ir kai kurių žiniasklaidos priemonių puolimas. Žinoma, įrodyti tai būtų labai sudėtinga. Paradoksalu, bet Birių krovinių terminalas, kurio vadovų atžvilgiu buvo paskleista daug melo viešojoje erdvėje, šiuo metu tempia Klaipėdos uosto rezultatus.

Visuomenės informavimo etikos asociacijos posėdyje, vykusiame birželio 26 d., buvo kalbama, kad milžiniška žala padaryta teigiant, kad uosto operatoriai į uostą patenka be konkursų, sudarant iliuziją, kad pažeidžiamas kažkoks įstatymas. Išgirdau iš komisijos narių, kad mano pokalbis buvo įrašinėjamas man nežinant. Buvo kalbama, kad Vaitkų rinkimuose rėmė uosto naudotojai, bet tai melas. Pasakymas, esą, neaišku, kaip uoste laimimi konkursai atlikti statybų darbus, taip pat melas. Visi konkursai vyko pagal viešųjų pirkimų įstatymą nepažeidžiant nė vieno punkto.

Žinoma, sukurta tokia opinija daro didelę žalą. Tokių valstybių kaip Kinija, Kazachstanas ir kitų didelių bei reikšmingų uostui valstybių atstovai man ne kartą yra sakę, kad Klaipėdos uostas pasirenkamas ne tik todėl, kad yra gerai veikiantis uostas, bet ir todėl, kad ypač vertinamas Uosto direkcijos ir uosto operatorių skaidrumas. Apie tai ne kartą yra kalbėjęs ir susisiekimo ministras R. Masiulis.

Ar kas nors atsakys už tai, kas buvo padaryta? Ir kokia galų gale yra tiesa?

Kol ministro pareigas eis Rokas Masiulis, netikiu, kad tiesa bus atkurta.

Kodėl?

Vertinu procesą, vykusį Uosto direkcijos valdyboje, pačios ministerijos nuomonių kaitą, tai, kad valdybos nariai klausė instituto, gaunančio lėšų iš transporto ir energetikos sistemos įmonių, nuomonės. Šiandien sunkiai tikėtina, kad tiesa bus atskleista, bet tikiu, kad ateityje, pasikeitus Lietuvos valdžiai, ji vis dėlto išaiškės.

Kadangi svaraus išsigalvotų faktų paneigimo nebuvo ir jūs tik vienas kreipėtės į teismą, bet nieko nelaimėjote, žmonės gali manyti, kad tikrai Klaipėdos uoste sėdi mafija, su kuria kovoja susisiekimo ministras. Tylite, vadinasi, esate kalti?

Yra ne visai taip, kaip sakote. Šiuo metu apibendrinama turima medžiaga dėl LRT tyrimo ir sprendžiamas klausimas dėl kreipimosi į teisėsaugos institucijas dėl baudžiamosios bylos iškėlimo. Žinau, kad šiuo metu yra apie 18 skundų tiek visuomenės informavimo etikos komisijoms, tiek teismams. Milžiniška žala padaryta darant psichologinį spaudimą ir apšmeižiant ne tik mane kaip asmenį per rinkimus, bet ir visam uostui, kuris puikiai veikia ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautinėje arenoje. Taip sprendžiu todėl, kad žmonės manęs klausė, ar mes iš tikrųjų neteisėtai užėmėme uosto, valstybės žemę, neteisėtai vykdėme konkursus?

Manau, tiesa etikos komisijose ir teismuose bus atkurta. Priešingai, vėl gali būti toks atvejis, kuris padarys žalą mūsų mažai valstybei. Manau, rasiu jėgų ir kovosiu šioje srityje iki galo. Man žinoma, kad uosto terminalų atstovai: tiek "Kamineros grupės", tiek Birių krovinių terminalo, taip pat planuoja kovoti iki galo, ir siekti teisybės.

LRT tyrimas, mano manymu, buvo neteisėta veikla. To negalima taip palikti ir reikia įrodyti, nors tai nebus lengva. Žinoma, tokia situacija, kad skundai parašyti metų pradžioje, o iki šiol dar neišnagrinėti, kelia tam tikrų minčių, bet aš vis dėlto tikiu teisingumu Lietuvoje. Anksčiau ar vėliau mes gausime atsakymus iš etikos struktūrų, kontroliuojančių žiniasklaidą.

Kodėl jūs apskritai prasidėjote su teismais, eikvojate tam nemažai jėgų. Ar ne geriau būtų buvę su tuo susitaikyti? Juk be darbo neliksite.

Taip, būtų buvę galima padėti tašką, ir viskas. Bet liktų tas melas, kad Vaitkus gavo neteisėtą paramą rinkimams. Negavau jokios paramos niekada ir iš nieko. Ir nei teismo, nei Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimuose apie tai nėra užsiminta. Didžiausias mano noras - parodyti visuomenei, kokie vyksta procesai Lietuvoje. Tikiu tuo, kad mes turime ne tik teisę, bet ir teisingumą, kas, pasirodo, yra du skirtingi dalykai. Noriu parodyti, kad ir tarp mūsų yra žmonių, kurie nori ne tik savo teisių, bet ir teisingumo.